Vilniečiai juda mažiau nei vidutinis lietuvis

„Nors daug vilniečių tampa sąmoningesni ir renkasi įvairias fizinio aktyvumo formas, vis dar susiduriame su fizinio aktyvumo stokos problema. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, suaugusiam žmogui aktyvia fizine veikla rekomenduojama užsiimti bent 150 min. per savaitę, o vaikams – bent 30 min. per dieną. Tačiau, 2018 m. Suaugusiųjų gyvensenos tyrimo duomenimis, tik 29,8 proc. suaugusių vilniečių užsiima fizine veikla, o Lietuvos vidurkis – 40,5 proc.“, – situaciją apžvelgia K. Kubiliūtė.

Anot specialistės, nepakankamas fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, lemiančių gyventojų mirtingumą, didinančių lėtinių neinfekcinių ligų bei vėžinių susirgimų riziką.

„Paprasto problemos sprendimo nėra – asmenys turi tapti sąmoningi ir suprasti fizinio aktyvumo teikiamą naudą. Todėl viena iš pagrindinių Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro veiklų – informuoti gyventojus apie fizinio aktyvumo naudą ir organizuojamomis nemokamomis veiklomis ugdyti įprotį kuo daugiau fiziškai judėti“, – aiškina specialistė.

Vaikams nesiformuoja judėjimo įpročiai

Mokslo metų laiku šalia mokyklų dažnai nusidriekia didžiulės automobilių eilės – tėvai atveža atžalas į mokyklą, o po pamokų jas taip pat pasiima automobiliais. Nors taip tėvai dažniausiai elgiasi rūpindamiesi vaikų saugumu, toks gyvenimo būdas nepadeda formuoti judėjimo įpročių jaunajai kartai.

„Žinoma, vyresni mokiniai, kurie gyvena nelabai nutolę nuo mokyklos, turėtų būti skatinami nedidelius atstumus nueiti patys. Tiesa, Vilniuje mokyklos gali tapti „Aktyvios mokyklos“ bei „Darnios mokyklos“ programų dalyvėmis ir taip siekti didinti mokinių fizinį aktyvumą bei skatinti įvairias fizinio aktyvumo formas, įskaitant ir atvykimą į mokyklą ne automobiliu, o, pavyzdžiui, dviračiu“, – pasakoja specialistė.

Anot K. Kubiliūtės, vaikų fizinio aktyvumo rodikliai šiuo metu yra itin žemi: 15–16 metų mokinių, kurie kasdien, ne pamokų metu, sportuoja apie 60 min. ir ilgiau dalis – tik 6,6 proc. Daugiau nei pusė (52 proc.) mokinių beveik niekada nesportuoja sporto klube bei neužsiima jokia sporto šaka.

Sėdimo darbo pavojų vis dar ignoruojame

Pasak pašnekovės, šiuo metu labiausiai paplitęs yra sėdimas darbas, kuris lemia sumažėjusį gyventojų fizinį aktyvumą, o tuo pačiu – ir įvairias ligas. Vilniuje sergamumas nugaros skausmais stabiliai auga: 2013–2017 m. rodiklis padidėjo nuo 2112,81 iki 2681,82 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

„Nors darbo kodeksas numato galimybę darbe daryti pertraukas, daugumai darbuotojų, jų vadovų nepakanka informacijos apie fizinį aktyvumą darbo vietoje ir sveikatai palankios darbo vietos įsirengimą.

Trumpesnis sėdėjimo laikas ir fizinis aktyvumas darbo vietoje vis dar nėra traktuojamas kaip produktyvumą lemiantis, nuovargį ir stresą darbe, nugaros skausmus mažinantis veiksnys“, – pastebi K. Kubiliūtė.

Norintiems judėti pakankamai, specialistė rekomenduoja sekti savo žingsnius, stengtis kiekvieną savaitę fizinei veiklai skirti bent 150 min., darbo metu kas valandą daryti 5–10 min. pertraukėles, pietų metu išeiti pasivaikščioti, esant galimybei vykti į darbą ne automobiliu, o rinktis kitą alternatyvą.

Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.

Užsakymo nr.: PT_81927927