„Nuo 2017 m. pabaigos Vilniuje vyksta rekordinis viešojo transporto atnaujinimas. Šiuo metu sostinėje važiuoja beveik 300 naujų viešojo transporto priemonių: 250 naujų autobusų ir 41 naujas troleibusas. Artimiausias žingsnis yra ne tik naujas, patogus, tačiau ir pažangus viešasis transportas.

Planuojama, jog per 2020 m. sostinės autobusų parkas pasipildys dar 135 naujais autobusais, tarp kurių – ir pirmieji elektriniai autobusai, nemaža dalis – hibridinių. Įgyvendinus šį ambicingą sostinės viešojo transporto atnaujinimo etapą, parke neliks senesnių nei 7 metų autobusų, o Vilnius taps kone jauniausią autobusų parką turinčia Europos Sąjungos sostine“, – pasakoja SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė ir priduria, kad pirmieji elektriniai autobusai į miesto gatves turėtų išriedėti jau šį rudenį.

Vis dažniau persėda į viešąjį transportą

Pastebima, kad toks viešojo transporto parko atnaujinimas duoda rezultatų – palyginus 2018 m. rudens ir 2019 m. pavasario keleivių srautų duomenis, bendras kelionių viešuoju transportu skaičius išaugo maždaug 6 proc. Palyginus bendras metines tendencijas – 2017 m. kelionių srautas per dieną buvo 514 tūkst., o 2018 m. – 544 tūkst. Mieste daugėjant naujų viešojo transporto priemonių, augantys keliaujančiųjų viešuoju transportu skaičiai fiksuojami ir toliau.

„Noras naudotis viešuoju transportu, jo patrauklumas ir populiarumas glaudžiai susijęs su įvairiapusišku miesto pasiruošimu skatinti miestiečius keisti savo keliavimo įpročius. Sostinėje vykstant rekordiniam viešojo transporto atnaujinimui, miestiečiai dažniau renkasi tokį judėjimo būdą, taip pat auga ir keleivių pasitenkinimo viešuoju transportu rodikliai. Naujausios keleivių apklausos duomenys rodo, kad visą sostinės viešojo transporto sistemą 2018 m. jie įvertino 8 balais iš 10. Tai yra aukščiausias pasitenkinimo viešuoju transportu įvertinimas per visą apklausų vykdymo istoriją“, – situaciją apžvelgia įmonės vadovė.

Vilniuje testuojamas MAN Lion‘s City hibridinis autobusas

Pašnekovė pastebi, kad noras naudotis viešuoju transportu susijęs ir su komfortu – pavyzdžiui, oro kondicionavimu. Šiuo metu Vilniuje net 81 proc. visų mieste važiuojančių autobusų ir troleibusų yra kondicionuojami. Palyginimui, praėjusiais metais kondicionuojamos buvo daugiau nei 40 proc. viešojo transporto priemonių.

Atnaujins ir stoteles

„Svarbu paminėti, kad rekordiškai atnaujinant viešąjį transportą taip pat planuojama plėsti ir A juostų mieste tinklą, taip didinant kelionių viešuoju transportu greitį ir suteikiant prioritetą viešajam transportui. Šiuo metu mieste yra 33 km A juostų, skirtų maršrutiniam transportui, o 2019–2020 m. tinklą planuojama išplėsti dar 9 papildomais kilometrais. Be to, planuojamos ir efektyvesnės A juostų kontrolės priemonės, fiksuojant pažeidimus. Gerinamos ir sąlygos viešojo transporto laukimui visame mieste – per 2019–2020 m. planuojama įrengti 20 naujų švieslenčių stotelėse ir 80 laukimo paviljonų, o bendras tikslas – kad mieste išvis neliktų nepatogių stotelių. Taip pat planuojama atnaujinti keleivių vežimo kainodarą, plėsti bilietų pardavimo vietų tinklą ir atsiskaitymo būdus už viešojo transporto paslaugas“, – tvirtina M. Gusarovienė.

Pasak pašnekovės, Vilniuje siekiama sudaryti sąlygas judėti lanksčiai, patogiai ir greitai, kad gyventojai ar miesto svečiai galėtų pasirinkti tokį keliavimo būdą, kuris jiems leistų patogiausiai ir efektyviausiai susisiekti mieste.

„Transporto rūšių derinimas yra pasaulyje jau paplitusi praktika, kurią kasdien naudoja vis daugiau darnų judumą propaguojančių žmonių – jie derina ėjimą su važiavimu viešuoju transportu, automobiliu, dviračiu, arba savo kelionėms mieste išbando kitus būdus. Vilniečius tai daryti turėtų paskatinti ne tik atnaujinamas viešasis transportas, bet ir atsirandančios naujos dalijimosi transporto priemonėmis paslaugos (pvz., el. paspirtukai), aktyviai gerinama dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra“, – kalba pašnekovė.

Pokyčius judėjimo sistemoje vertina teigiamai

Jai pritaria ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros prof. dr. Marija Burinskienė. Profesorės teigimu, galima pastebėti, kad vilniečių judėjimo mieste įpročiai keičiasi – jie dažniau nuosavą automobilį iškeičia į dvirates priemones ar viešąjį transportą.

„Atnaujinamas viešojo transporto parkas duoda rezultatų – bent jau naujais autobusais ir troleibusais keliauti tikrai patogu. Tai irgi turėjo įtakos, kad bent jau centrinėje miesto dalyje būtų iš dalies atsisakyta lengvųjų automobilių. Žinoma, pokyčiai nevyksta labai staigiai, bet manau, kad palaipsniui situacija gerėja“, – kalba M. Burinskienė.

Pasak pašnekovės, tai, kad mieste prieš kurį laiką atsirado viešojo transporto eismo juostos, kurios suteikia galimybę pravažiuoti tą patį atstumą greičiau nei lengvuoju automobiliu, jau suteikia didelį pranašumą maršrutiniam transportui. O dar labiau situaciją galėtų gerinti šviesoforinio eismo reguliavimo pokyčiai.

„Manau, jei atsirastų šviesoforinis reguliavimas, suteikiantis prioritetą viešajam transportui, kad šiam nereikėtų laukti žalio šviesoforo signalo, ir taip būtų užtikrintas didesnis susisiekimo greitis viešuoju transportu, tai padidintų keleivių srautus“, – svarsto M. Burinskienė ir priduria, kad iki šiol vienas geriausių pokyčių susisiekimo sistemoje – 2013 m. įvesti greitieji maršrutai, tapę vienu svarbiausių viešojo transporto stuburų.

Kaip vieną iš Vilniaus neišnaudotų potencialų transporto srityje M. Burinskienė įvardija Nerį. Anot pašnekovės, Neries pakrantės leistų susisiekti su daugeliu Vilniaus rajonų. „Tai yra ir būdas praleisti laisvalaikį, ir susisiekti. Daugelis miestų išnaudoja upę. Būtų labai gerai, jei Vilniuje atsirastų pramoginė laivyba – atsisukime į vandenį ir pabandykime jį labiau išnaudoti miesto gyvenime“, – ragina specialistė.

Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.

Užsakymo nr.: PT_81831015