„Manau, kad vilniečių judėjimo mieste įpročiai keičiasi – atsirado daug dviračių transporto priemonių. Ženkliai išaugo dviračių naudojimas, atsirado ir elektriniai dviračiai, elektriniai ir įprasti paspirtukai. Rinktis tokias transporto priemones savo kelionei tapo nebe gėda, o mada, šaunumo ženklas. Tai keičia įpročius, ir mes matome, kaip po truputį auga dviračių transporto priemonių naudojimo dalis bendroje susisiekimo sistemoje“, – tikina prof. M. Burinskienė.

M. Burinskienės manymu, tokie pokyčiai vyksta dėl kelių priežasčių – kylant automobilių stovėjimo kainai centrinėje miesto dalyje, darosi gana brangu jį laikyti visai šalia darbo, tad gyventojai ima ieškoti alternatyvų. Be to, palaipsniui keičiasi žmonių požiūris į šias transporto priemones, jos tampa madingomis.

Profesorė pastebi, kad miesto gatvėse pagausėjus įvairių dviračių transporto priemonių, natūraliai iškilo konfliktų tarp eismo dalyvių: pėstieji ne visuomet jaučiasi saugūs, neaišku, kur turėtų važiuoti elektriniai dviračiai ir paspirtukai – važiuojamąja kelio dalimi, šaligatviu, ar dviračių taku.

„Žinoma, paprasčiausia būtų viską uždrausti. Bet situaciją galima išspręsti paprasčiausiai įvedant bendrąsias taisykles, nelaukiant, kol įvyks daugiau nelaimių ar nesusipratimų. Juk yra skirtumas, paspirtuku važiuoja keturmetis ar suaugęs žmogus. Be to, reikia numatyti, ar elektrinės ir įprastos dviratės transporto priemonės turi teisę naudotis dviračių taku, koks jų santykis su pėsčiaisiais.

Galime kritikuoti, kad pas mus ne visur yra dviračių takai, kad jų kitose šalyse matome žymiai daugiau. Bet manau, kad pastaraisiais metais infrastruktūra ženkliai pagerėjo. Jei žmogus važinėja, jis visada ras kelią, kaip nuvažiuoti. Visuomet galime ieškoti priežasčių nevažiuoti arba sprendimų ir galimybių važiuoti“, – įsitikinusi profesorė.

Dviračių populiarumas išaugo 37 kartus

Akademikei antrina ir „JC Decaux Lietuva“, administruojančios dviračių nuomos sistemą „Cyclocity Vilnius“, rinkodaros vadovas Vadimas Komarskis. Pasak jo, ši dviračių nuomos sistema veikia jau septintus metus.

„Prieš jos startą 2012 metais atliktas tyrimas parodė, kad miesto centre kelionės dviračiu tesudaro 0,2 proc. visų kelionių. Po penkerių metų šis rodiklis paaugo net 37 kartus ir pasiekė 7,5 proc. Natūralu, kad renkantis dviratį ar kitą aplinkos neteršiančią transporto priemonę, sumažėja oro užterštumas, ir tai labai džiugina. Mūsų skaičiavimais, pasirinkę dviratį vietoje automobilio vien tik „Cyclocity Vilnius“ paslaugos naudotojai per metus apsaugo miestą nuo 80 tūkst. kilogramų CO2 teršalų“, – svarbius skaičius vardija V. Komarskis.

Anot pašnekovo, dviračiai jau tapo neatsiejama Vilniaus viešojo transporto sistemos dalimi – maždaug 30 proc. „Cyclocity Vilnius“ paslaugos naudotojų dviratį renkasi kelionėms į ir iš darbo, dar 27 proc. persėda ant jo darbo metu tvarkyti reikalus, o 28 proc. renkasi miesto dviratį laisvalaikiui.

„Vartotojai iškeičia automobilį į dviratį, nes tai – ne tik sveikesnė, bet ir neretai greitesnė transporto priemonė, ypač – miesto centre transporto spūsčių metu. Dviračių sezono metu mūsų dalijimosi paslauga naudojasi apie 8,5 tūkst. vilniečių ir miesto svečių, vidutinė kelionė trunka 12 minučių, o 300 dviračių kartu nuvažiuoja per pusę milijono kilometrų“, – pasakoja V. Komarskis ir priduria pastebintis nuolat gerėjančią infrastruktūrą ir naujus dviračių takus sostinėje

Pašnekovas tikina, kad paslaugos vartotojai dviračius paprastai renkasi dėl 2 pagrindinių priežasčių – ekologiškumo bei fizinio aktyvumo.

„Viso pasaulio miestuose vis aktualesni tampa ekologijos ir oro taršos aspektai. Užsienyje matome senamiesčių bei centrinių miesto zonų uždarymo nuo tranzitinių automobilių srautų tendenciją bei tai, kaip greit prie pokyčių prisiderina gyventojai ir miestų svečiai. Tad ir mūsų dviračių nuomos sistema tikrai pajėgi aptarnauti papildomus klientų srautus“, – kalba V. Komarskis.

Junta susidomėjimą nauja paslauga

Automobilių, o dabar jau – ir elektrinių paspirtukų dalijimosi platformos „CityBee“ vadovas Lukas Yla pasakoja, kad su nauja dvirate transporto priemone vilniečiai apsiprato gana greitai. El. paspirtukų dalijimosi paslauga sostinėje pradėjo veikti balandžio 2 d., ir iki dabar šiais paspirtukais atlikta daugiau nei 200 tūkst. kelionių.

„El. paspirtukų dalijimosi paslauga yra naujovė mieste, tad dar reikia šiek tiek laiko miestiečiams išmokti ir įprasti, kaip el. paspirtukas gali padėti patogiai, greitai ir neteršiant aplinkos pasiekti galutinį kelionės tikslą, kaip jį galima derinti su automobiliu ar viešuoju transportu. Pavyzdžiui, asmeninį automobilį galima palikti atokiau nuo centro, o galutinį kelionės tikslą pasiekti el. paspirtuku.

DELFI eksperimentas: bandome elektrinius paspirtukus

Bet kuriuo atveju pastebime, kad vilniečiai tikrai aktyviai pradėjo naudotis šia paslauga. Tiek iš savo statistikos, tiek iš vartotojų atsiliepimų matome, kad nemaža dalis šių kelionių, ypač – darbo dienomis, yra susijusios su darbo reikalais miesto centrinėje dalyje“, – kalba L. Yla.

Pašnekovas priduria, kad nors vaikštant Vilniaus gatvėmis gali pasirodyti, kad kas trečias miestietis važiuoja su nuosavu arba „CityBee“ el. paspirtuku, turbūt daugiau nei 90 proc. miestiečių nėra nė karto važiavę šia transporto priemone, tad tokia dalijimosi platforma suteikia galimybę vilniečiams susipažinti su nauju keliavimo būdu sostinėje.

„Tokią paslaugą išbandę miestiečiai vertina, kad tai yra patogus būdas įveikti trumpas keliones mieste. Naudojantis el. paspirtuku, jį gali palikti galutiniame kelionės taške, bet kurioje patogioje vietoje. Be to, vasaros sezono metu, važiuodamas el. paspirtuku, nesuprakaituosi – šios priežastys nulemia, kodėl vilniečiai ir kitų Europos didmiesčių gyventojai pamėgo el. paspirtukus. Neabejoju, kad kitais metais pamatysime dar daugiau miestiečių, riedančių el. paspirtukais į darbą, namo ar tiesiog į susitikimą mieste“, – kalba L. Yla.

Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.

Užsakymo nr.: PT_81788141