Trūksta strategijos?

„Žinių radijo“ laidoje dr. M. Vilys sakė, kad viena iš priežasčių, kodėl paprastai vangiai vyksta verslo ir mokslo bendradarbiavimas, dažnai yra ir strateginio požiūrio stoka. Tam, kad būtų galima sukurti naują produktą, procesą ar reiškinį bei pasitelkti mokslininkus, reikia drąsos ir strateginio požiūrio.

„Tikrai ne kiekvienas verslas tam bendradarbiavimui su mokslininkais yra pasiruošęs. Tai yra tam tikra kliūtis ir iššūkis. Dirbti su mokslu reikia nemažų resursų, turėti tam tikrą bagažą, investicijas, o tai riboja dalį verslininkų. Gali nuskambėti keistai, bet kartais kliūtis gali būti ir pernelyg gera verslų ekonominė padėtis.

Nuolat dirbame su verslu ir matome, kad daugelis jų tiesiog nespėja patenkinti dabar esančių užsakymų. Tuomet galvoti, kas bus po metų ar kitų, kai nebus užsakymų, didelio apkrovimo metu yra sunku. Tačiau užsakymai gali labai greitai baigtis ir tuomet teks galvoti apie naujus produktus ir naujus verslo modelius, o tam reikia laiko“, - „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ pasakojo dr. M. Vilys.

Verslas užmiega ant laurų

Tuo tarpu Fizinių ir technologijos mokslų centro inovacijų ir projektų vadovas K. Stašys sakė, kad tam tikrais atvejais krizės verslo ir mokslo atstovus paskatina aktyviau bendradarbiauti. Tai parodė ir praeityje buvusios krizės, ir dabartinis laikotarpis, kai pasaulis išgyvena ekonominį nestabilumą, pandemiją.

„Labiausiai trūksta mokslui imlaus verslo, nes kol kas mūsų pramonė yra orientuota į žemos pridėtinės vertės produktus, kuriuos ne kuria, o tiesiog gamina. Tačiau to neužtenka. Reikia kurti naujus produktus, o tam būtinos naujos technologijos, kurioms reikia naujų fundamentinių žinių.

Norėdamas konkuruoti pasaulinėje rinkoje turi atsinešti kažką naujo ar geresnio. Kol užsiimsime tiesiog gamyba, trūks įmonių, kurios kreipiasi į mokslą. Nors situacija gerėja“, - pasakojo „Žinių radijo“ laidos pašnekovas K. Stašys.

Šiai nuomonei pritarė ir po laidos plačiau savo nuomonę išsakęs dr. M. Vilys. Anot eksperto, verslo atstovai tarsi užmiega ant laurų ir pamiršta, kad tobulėti reikia nuolat. Verslininkai neretai būna tarsi komforto zonoje, kurią sukuria gera ekonominė situacija, didelis užsakymų srautas ir poreikis orientuotis į tai, jog reikia aptarnauti didžiulius klientų srautus, o ne kažką keisti.

„Dabar žiūrima, kaip patenkinti susidariusią paklausą. Komforto zona yra pakankamai gera. Tik spėk gaminti ir pateikti. Galvoti, ar gamini aukščiausios pridėtinės vertės, ateities produktus, tiesiog pritrūksta laiko. Krizė tuo tarpu yra tam tikras akstinas arba postūmis išeiti iš komforto zonos. Atėjus krizei ir įmonei susiduriant su užsakymų trūkumu, iškyla poreikis išeiti iš komforto zonos bei paklausti savęs, ar tikrai gaminame tai, kas yra reikalinga. Jei vartotojų nėra, reikia kurti kažką naujo.

Tuomet bendradarbiavimas su mokslu būna kur kas aktualesnis, nors resursų kiekis gali būti ir ribotesnis. Kol finansinė padėtis yra pakankamai gera, retas verslininkas susimąsto, kad čia ir dabar yra laikas galvoti apie ateitį. Juk turėdami patogiai veikiantį automobilį negalvojame apie alternatyvias transporto priemones, bet vos tik jis sugenda, tampame kūrybiškesni ir ieškome išeičių“, - mintimis dalijosi pašnekovas.

Vartotojo atsakomybė

Tiesa, kalbant apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą, neretai visa atsakomybė tarsi tenka verslui ar mokslui, o apie vartotojo daromą įtaką kalbama kur kas rečiau. Anot dr. M. Vilio, aiškiai komunikuodami, ko jiems reikia, vartotojai gali iššaukti norimus pokyčius.

„Vartotojai daug lemia ir turi didelę galią. Jie gali pasakyti, kada nori tvaresnio, kitokio, inovatyvesnio produkto. Tačiau, žinoma, verslininkui reikia suplanuoti ir marketingo kampaniją tam, kad naujas produktus būtų išleistas į rinką. Mes, vartotojai, būdami tolerantiški naujiems produktams, juos išbandydami, pirkdami, kad ir ankstyvoje stadijoje, skatintume inovacijas ir pokyčius. Tai daro įtaką pačios įmonės ambicijoms kurti. Žinoma, čia kalbama apie radikalesnes inovacijas“, - pasakojo Lietuvos inovacijų centro vadovas.

Dr. M. Vilys taip pat išskyrė du kelius, kada yra kuriamos inovacijos. Pirmuoju atveju su problema savo procesuose susidūręs verslas siekia išspręsti ją ir kreipiasi į mokslo atstovus, ieško naujovių ir inovacijų. Kitu atveju verslininkai skiria dėmesio savo kuriamoms inovacijoms ir norėdami tobulėti susimąsto, kaip prie jų kasdienio darbo gali prisidėti mokslininkų darbai ir žinios.

Kur kreiptis?

Laidoje „Verslo pulsas“ K. Stašys pasidalino patarimais, nuo ko pradėti verslininkams, kurie norėtų bendradarbiauti su mokslininkais ir kurti inovacijas. Iš pradžių patariama peržiūrėti rinką ir išsiaiškinti, ar ieškomas sprendimas nebuvo rastas anksčiau ir ar nėra kitų alternatyvų. Jei tokios idėjos daugiau niekur nėra, galima kreiptis į Lietuvos inovacijų centrą. Šiais klausimais konsultuoja ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA).

Taip pat galima kreiptis ir tiesiai į mokslo centrus. Lietuvoje savo kuriamais produktais išsiskiria trys dideli mokslo centrai: Fizinių ir technologijos mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras. Į juos besikreipiantys verslai bus išklausyti ir pakonsultuoti. „Nenorime palikti verslo tamsoje. Mums svarbu išspręsti problemą“, - sakė K. Stašys.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimą, verslų plėtrą, žinių pagrindu sukurtų produktų gamybą bei verslo poreikius atliepiančius mokslinius tyrimus skatina ir ES struktūrinių fondų finansuojamos priemonės.