Tapo maisto atliekų rūšiavimo pradininkais
Turbūt nedaugelis žino, kad būtent Druskininkai buvo pirmasis Lietuvos miestas, kuriame iš gyventojų pradėtos atskirai rinkti maisto ir virtuvės atliekos.
Šis procesas prasidėjo prieš trejus metus. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro pradėtas atskiras maisto atliekų surinkimas startavo būtent Druskininkuose. Šiandien, visai Lietuvai ruošiantis pradėti surinkinėti maisto atliekas, Druskininkai jau gali dalintis savo patirtimi.
„Maisto atliekų tvarkymą reglamentuoja griežti europiniai ir nacionaliniai reikalavimai. Suprasdami, kad reikia tą daryti, priėmėme sprendimus ir pirmieji pradėjome atskirai rinkti maisto bei virtuvės atliekas“, - sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
Pirmiausia maisto atliekų konteineriai buvo išdalinti Druskininkų miesto individualių namų gyventojams. Reikalavimas gyventojams atskirai rinkti maisto atliekas tapo didžiuliu iššūkiu. Nors kartu su konteineriais buvo išdalinti ir informaciniai lankstinukai apie tai, ką reikia mesti į konteinerius, daugeliui atrodė, kad jie skirti tik nesuvalgytam maistui. Tačiau įsigilinus paaiškėjo, kad žmonės jo išmeta ne tiek ir daug.
Tad pirmaisiais mėnesiais druskininkiečiai į maisto ir virtuvės atliekų konteinerius nedrąsiai įmesdavo supuvusių obuolių, silkės galvą ir, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro kontrolierių klausiami, kur deda likusias maisto ir virtuvės atliekas, skėsčiodavo rankomis atsakydami: „Daugiau maisto atliekų neturiu – viską suvalgau“.
Požiūris į rūšiavimą keičiasi
„Kiekviena naujovė sutinkama prieštaringai, žmonėms kyla daug neaiškumų“, - pastebi meras R. Malinauskas. Jis prisipažįsta, kad iš pradžių ir pats skeptiškai žiūrėjo į maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą.
„Kadangi įsivaizdavau, kad maisto atliekos – tai, na, gal koks aliejus, likęs iškepus žuvį, ir koks sugedęs maisto produktas“, - šypsosi kurorto vadovas.
Nuolat informuojant gyventojus ir bendraujant su jais, žmonių požiūris į maisto atliekų rūšiavimą keitėsi. Pamažu didėjo supratimas, ką galima ir reikia mesti į maisto atliekų konteinerį.
Į jį ėmė keliauti popieriniai rankšluosčiai ir servetėlės, arbatos tirščiai bei pakeliai, kavos tirščiai ir jų filtrai, vaisių bei daržovių lupenos ir žievės, riebalais ir kitais maisto produktais suteptas popierius, kambariniai augalai ir jų dalys, nedideli kiekiai sodo ir daržo atliekų, piktžolės ir, žinoma, naudojimui netinkami maisto likučiai.
Maisto atliekų konteineriai pradėjo pilnėti, mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai darėsi vis tuštesni.
Meras R. Malinauskas šiandien neabejoja, kad atskiras maisto atliekų surinkimas – geriausias būdas sumažinti mišrių komunalinių atliekų kiekį, gerinti rūšiavimo rezultatus ir gerokai mažiau atliekų vežti į regioninį sąvartyną bei užtikrinti stabilius sistemos kaštus.
Pirmieji įsirengė požeminius konteinerius
„Savivaldybės stengiasi, kad rinkliava už atliekų tvarkymą nedidėtų. Dėl to turime kuo mažiau atliekų šalinti sąvartyne. Atskirai surinkus maisto atliekas, į sąvartyną patenkančių atliekų žymiai sumažėja, o iš maisto atliekų gaminamos dujos, energija, aukštos kokybės kompostas – jos vėl duoda naudą“, - pastebi R. Malinauskas.
Nuo šių metų pradžios maisto atliekos atskirai surenkamos ir iš Druskininkų daugiabučių namų gyventojų bei jau antri metai renkamos iš biudžetinių savivaldybės įstaigų ir įmonių: ugdymo ir švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų įstaigų, kuriose teikiamos maitinimo paslaugos.
Per 2020 metus iš viso buvo surinkta 344 t maisto /virtuvės atliekų (iš jų 101 t iš gyventojų ir 243 t iš įstaigų). 2021 metais per dešimt mėnesių iš individualių ir daugiabučių namų gyventojų jau surinkta virš 250 t maisto/virtuvės atliekų, iš biudžetinių savivaldybės įstaigų ir įmonių – 205 t. Bendras kiekis – daugiau kaip 455 tonos.
2005 metais Druskininkai buvo pirmasis šalies miestas, nusprendęs įsirengti pusiau požeminius atliekų surinkimo konteinerius. Gyvenimas parodė, kad tai buvo išmintinga investicija – konteineriai tarnauja iki šiol.
„Tokie konteineriai buvo gerokai brangesni nei spalvoti „varpeliai“, kuriuos tuo metu rinkosi daugelis savivaldybių. Tačiau mums buvo svarbu, kad nuo konteineriuose sumestų atliekų nesklistų blogas kvapas, kad jie tinkamai įsikomponuotų į bendrą kurorto vaizdą, todėl rinkomės pusiau požeminius konteinerius ir tai pasiteisino“, - pasakojo kurorto vadovas.
Praėjusių metų pabaigoje buvo atnaujinta šių konteinerių apdaila, pakeisti dangčiai, aikštelių danga, įrengti privažiavimai neįgaliesiems, pastatyti nauji informaciniai stendai. Konteinerių aikštelėse įrengta po vieną papildomą konteinerį maisto atliekoms – iš viso kurorte yra 49 bendro naudojimo pusiau požeminiai maisto atliekų konteineriai.
Rūšiuoti moko ir asmeniniu pavyzdžiu, ir virtualiose pamokose
Druskininkų savivaldybė ieško būdų, kaip paskatinti žmones geriau, atsakingiau rūšiuoti atliekas. Kurorto meras nevengia kalbėti daugelio politikų apeinama atliekų rūšiavimo tema ir dažnai paragina gyventojus rūšiuoti ir tvarkyti savo atliekas, nepalikti jų prie bendrojo naudojimo konteinerių, nemėtyti pamiškėse, paežerėse, o vežti į rūšiavimo centrus.
Druskininkų savivaldybėje veikia trys ARATC rūšiavimo centrai, kuriuose iš įmonių ir gyventojų surenkamos stambiosios, elektros ir elektronikos, pavojingos, žaliosios ir kt. atliekos. Druskininkų savivaldybė yra regiono lyderė pagal rūšiavimo centruose surinktų atliekų kiekį vienam statistiniam gyventojui.
2020 m. tvarkant komunalines atliekas Druskininkų savivaldybėje ir visame Alytaus regione buvo įgyvendintos žiedinės ekonomikos užduotys: 90 % susidariusių komunalinių atliekų perdirbtos ir panaudotos, tik 10 % atliekų buvo pašalinta nepavojingų atliekų sąvartyne.
„Kaip penkių vaikų tėvas, remdamasis asmenine patirtimi, galiu pasakyti, kad norėdami geresnių rūšiavimo rezultatų, turime daugiausia dėmesio skirti jaunajai kartai. Jei vaikas, parėjęs iš mokyklos ar darželio, papasakos, kaip mokėsi rūšiuoti, paragins tėvus tą daryti – jie įsiklausys labiau nei į bet kurio specialisto pamokymus šia tema“, - įsitikinęs meras R. Malinauskas.
Druskininkų švietimo centre jau įrenginėjama EKO klasė, kurioje, konsultuojant Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro specialistams, vyks išmanūs užsiėmimai apie atliekų tvarkymą, rūšiavimą, šių procesų svarbą.
Nė vienas miestas ar miestelis netampa gražiu savaime. Tam reikia pastangų, o rūšiuojant atliekas reikalingos kiekvieno žmogaus pastangos.
„Druskininkai, kaip kurortas, be abejo turi tvarkytis pavyzdingiausiai, sutvarkydamas ne tik savo gyventojų, bet ir svečių, kurių savaitgaliais faktiškai būna tiek pat kiek gyventojų, atliekas“, - sako R. Malinauskas, pasidžiaugdamas gerėjančiais žmonių rūšiavimo įgūdžiais, didėjančia jų atsakomybe ir noru gyventi švarioje aplinkoje.
Užsakymo nr.: PT_88895203