Į diskusiją susirinkę suinteresuotų institucijų vadovai bei atstovai kalbėjo apie kasdienėje praktikoje kylančias problemas, ieškojo jų sprendimo ir sklandesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybių. Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis, pristatęs pastarųjų metų pokyčius planuojant Vilnių, patikino, kad juos iš dalies lėmė ir noras vadovautis Architektūros įstatyme numatytais kriterijais.

Diskusijoje dalyvavo aplinkos viceministras Marius Narmontas, Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininkė Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų rūmų (LAR) prezidentas Lukas Rekevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius, Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyriaus vyr. specialistė Gerda Ožiūnaitė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VPSI) vyr. patarėjas Aidas Valys.

Anot renginį pradėjusio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, Vilniaus nekilnojamojo turto rinkos rezultatais galima pasidžiaugti: auga asmeninio būsto perkamumas, daugėja naujų biurų.

„Kokybę sunkiau apčiuopti, bet ir čia matau gerėjimą. Tačiau nepakankamą. Galime kaltinti daugelį dalykų: netinkamą reguliavimą, blogai dirbančią savivaldybę, vystytojus arba kaimynus, kurie niekada nenori naujų dalykų. Ir visi būsime iš dalies teisūs“, – sakė R. Šimašius.

Foto: Saulius Žiūra

Pasak Vilniaus mero, svarbiausia, kad miestiečiai, kurie nori matyti kokybišką architektūrą, nepasiklystų tarp dviejų nuomonių – tarp tų, kurie sako, kad visa nauja statyba yra gerai, ir tarp tų, kurie stengiasi sustabdyti bet kurias naujas statybas.

„Tikiu, kad galime susikalbėti. Tikiu, kad Architektūros įstatyme įvardinti kokybės kriterijai, kuriuos norime taikyti Vilniuje, o ne padėti juos dulkėti į stalčių, yra susikalbėjimo tarp visų suinteresuotų pusių raktas“, – teigė R. Šimašius.

Architektūros kokybės kriterijų taikymas Vilniuje

Vyriausiasis miesto architektas M. Pakalnis pažymėjo, kad naujai parengtas Bendrasis Vilniaus miesto planas šiuo metu įstrigęs ilgai trunkančiose viešinimo procedūrose. Plane yra stipriai akcentuojami Architektūros įstatyme numatyti kokybės kriterijai ir, matydama jų potencialią naudą, savivaldybė yra linkusi taikyti jau dabar, nelaukdama formalaus Bendrojo plano patvirtinimo.

Foto: Saulius Žiūra

Tarp praktinio taikymo pavyzdžių M. Pakalnis minėjo urbanistinio integralumo kriterijų. Specialistai Vilniuje nustatė net 20 skirtingų užstatymo tipų, kartu ir skirtingų juose susiklosčiusių gyvenimo būdų. Dėl to pastaruoju metu, kai kyla ginčai dėl užstatymo rodiklių, vystytojų ar statytojų prašoma padaryti aplinkinės teritorijos analizę ir vertinimą.

„Konteksto rodikliai ir yra tie, kuriais vadovaujamės vertindami projektinį pasiūlymą, o ne maksimaliais bendrame plane numatytais rodikliais. Akivaizdu, kad dėl to kyla daug ginčų, net ir teisinių. Pavyzdžiui, šiuo metu teismas nagrinės skundą dėl mūsų reikalavimo vienoje teritorijoje nustatyti tokį užstatymo intensyvumą, kuris yra būdingas gretimam kvartalui, o ne tokį, koks numatytas bendrame plane. Tikiu, kad sprendimas padės suformuoti tolimesnį tokios nuostatos taikymą“, – sakė M. Pakalnis.

Vienas iš esminių dalykų, kurių siekiama plėtojant sostinę, yra perimetrinio užstatymo formavimas centrinėje miesto dalyje. Taip pirmuose pastatų aukštuose gali būti sukuriamos erdvės, kuriose teikiamos paslaugos žmonėms – restoranai, kelionių biurai, kirpyklos. Kartu formuojasi bendruomenės, saugūs vaikams kiemai.

Foto: Saulius Žiūra

„Perimetrinis užstatymas – tobuliausias miesto planavimo principas, nuo kurio buvo nusigręžta modernizmo metu. Buvo idealistiškai galvojama, kad nuo gatvės atitrauktų namų statyba pagerins gyvenimo kokybę ir komfortą, bet pasirodė, kad yra atvirkščiai. Tokiuose pastatuose nesusikuria kaimynų bendruomenės, sumenksta socialinis gyvenimas“, – teigė M. Pakalnis.

Tarp iššūkių M. Pakalnis minėjo situaciją periferinėse miesto teritorijose, kur į vienbučių teritorijas pradėjo brautis daugiabučiai. Ši tendencija turi privalumų – dėl daugiabučių atsiranda aiškesnis miesto transporto poreikis, pagyvėja socialinis gyvenimas. Problemos atsiranda tada, kai viename sklype pagal maksimalius užstatyto rodiklius projektuojamos namų grupės. Tuo tarpu savivaldybė prašo, kad būtų vertinama aplinkinio užstatymo tipologija, kai vienam būstui tenka 5 ar 10 arų. Dar nepatvirtintame Bendrajame plane tokie reikalavimai yra išreikšti konkrečiai.

Dar viena didelė problema mieste, anot M. Pakalnio, šiuo metu jau praktiškai išspręsta – kai dėl įvairių priežasčių realiai gyvenamieji pastatai būdavo įforminami kaip viešbučiai ar svečių namai, tačiau šios funkcijos neatlikdavo. Nuo 2017 metų savivaldybė netoleruoja tokių būstų statybos dėl spekuliatyvių priežasčių, kai siekiama padidinti pastato plotą ar neįrengti gyvenamajam namui privalomos infrastruktūros. Vilniuje buvo išaiškinti ir paviešinti 27 tokie atvejai.

Foto: Saulius Žiūra

Paveldo išsaugojimas ir darni plėtra

Vienas architektūros kokybės kriterijų, apie kurį yra diskutuojama nuolat, yra nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas. „Paveldas gali keistis. Mes galime kurti naują vertę, svarbiausia – nesugriauti senos vertės. Paveldą geriausiai išsaugoti galime jį įveiklindami“, – savivaldybės poziciją aiškino M. Pakalnis.

Kalbėdamas apie inovatyvumo kriterijų, vyriausiasis miesto architektas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuolaikiniai pastatai turėtų turėti šiuolaikinę architektūrinę išraišką, ir kad jie būtų atpažįstami kaip pastatyti šiuo laikmečiu, o ne imituotų senovę.

Kalbėdamas apie atitiktį darnaus vystymosi principui, M. Pakalnis pabrėžė viešųjų erdvių įrengimą. Buvo pastebėta, kad statybų metu dažnai yra iškertami medžiai ir želdynai. Dėl to artimiausiu metu planuojama numatyti adekvatų kompensavimą medžių kirtimui, kai kertamo medžio diametras kompensuojamas analogiška sodinamų medžių diametrų suma.

Foto: Saulius Žiūra

Būtinybė tobulinti teisės aktus

Vilniaus vyriausiasis architektas atkreipė dėmesį, kad siekį formuoti šiuolaikinį miestą neretai stabdo teisės aktai. „Perimetrinio Vilniaus formavimas turi akivaizdžią naudą. Tai patogus ir per amžius patikrinta praktika, kurios privalumais galime įsitikinti Gedimino prospekte ir aplinkinėse gatvėse. Dabar daugiau kalbam apie tokių urbanistinių struktūrų formavimą, o tam reikia naujų reguliavimų ir teisės aktų“, – sakė M. Pakalnis.

Aplinkos viceministras M. Narmontas sakė, kad reikalavimai yra keičiami nuolat, kaip natūralus atsakas į besikeičiančius žmonių lūkesčius.

„Daugelis problemų, kurias šiuo metu yra keliamos Vilniaus miesto savivaldybės, yra arba jau sprendžiamos, arba dėl jų vyksta intensyvios diskusijos“, – patikino M. Narmontas.

Anot aplinkos viceministro, viskas pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį, kai savivaldybės ėmėsi labiau formuoti architektūros politiką, atsirado aiškesnės miestų vystymo vizijos. Ankstesnė problema – aiškios architektūrinės ar urbanistinės politikos neturėjimas, tad buvo statoma taip, kaip pasiūlyta vystytojų – jei tik siūlymai atitikdavo teisės aktus.

„Turime pavyzdį, kaip Vilniaus savivaldybė kartu su Statybos inspekcija sugebėjo užkardyti klaidinančios paskirties pastatų naudojimą. Tai rodo, kad galima rasti sprendimus teisės aktų ar normų pakeitimams. Tam reikia aiškių rinkos dalyvių signalų“, – sakė M. Narmontas.

Foto: Saulius Žiūra

Jam antrino LNTPA prezidentas M. Statulevičius, teigęs, kad pakeitimų reikia, nes reglamentavimas kartais nebeatitinka šiuolaikinių poreikių ir to, kaip žmonės suvokia kokybę. Jis pastebėjo, kad keičiasi ir NT vystytojų bendruomenė, kuri nebevengia kalbėti apie anksčiau jautrias problema.

„Dabar kalbamės ir apie tai, ko anksčiau vengdavome. Turime savo etikos kodeksą, taip pat su architektūros bendruomene esame pasirašę kokybiškos architektūros memorandumą“, – sakė M. Statulevičius.

LAS pirmininkė R. Leitanaitė akcentavo lūžį, kuris įvyko bendravime su Vilniaus miesto savivaldybe. „Turime daug ekspertų, kurie gali padėti žmonėms, darantiems sprendimus. Su Vilniaus savivaldybe būtent tą ir darėme, teikdami urbanistikos ir architektūros ekspertų tarybų konsultacijas bei kartu organizuodami architektūros konkursus. Tokių per pastaruosius dvejus metus kartu su VMS buvo suorganizuota apie 10 konkursų, jų planuojama ir daugiau. Raginu savivaldybę rengti daugiau tokių konkursų net ir mažesniems objektams, pavyzdžiui, mokykloms ar darželiams“, – sakė R. Leitanaitė.

Dialogas – būtina miesto vystymosi sąlyga

Visi diskusijoje dalyvavę specialistai pabrėžė gilesnio dialogo tarp suinteresuotų pusių poreikį. KPD Vilniaus skyriaus vyr. specialistė G. Ožiūnaitė sakė, kad viešinimas turėtų būti atviresnis ir mažiau formalus: „Mūsų visuomenė tampa brandesnė ir protingesnė, diskusijos gali būti konstruktyvios ir naudingos“.

LAS pirmininkė R. Leitanaitė antrino, kad priešinimasis naujiems projektams dažnai kyla iš nežinojimo, kurį gali sąlygoti netinkamas žmonių informavimas. „Turime pasiūlymą, kaip komunikuoti geriau – reikėtų prieš kiekvieną architektūrinį konkursą pristatyti galimybių studiją, kurios metu ir būtų užmegzta pradinė diskusija su visuomene“, – teigė R. Leitanaitė.

Foto: Saulius Žiūra

LAR prezidento L. Rekevičiaus manymu, bet kuris pastatas mieste turi atsirasti tik susitarus visoms pusėms. „Formalus viešinimas, kuris šiuo metu daromas, nėra pakankamas. Reikėtų kelių pakopų derinimo su bendruomenėmis, pradedant net nuo eskizų. Jie gali būti neformalūs, rengiami pasinaudojant šiuolaikinėmis priemonėmis. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad dažnai prieš projektus esanti visuomenė dalis nėra didžioji visuomenės dalis, nes tie, kurie yra už projektus, nepasivargina išsakyti savo nuomonės.

Labai svarbu įsiklausyti į bendruomenių balsą, nes jos tikrai išmano vietos sąlygas. Vis dėlto diskusijose reikėtų rasti ribą, kad tam tikrus sprendimus, pavyzdžiui, architektūrinius, priimtų specialistai“, – teigė L. Rekevičius.

„Mūsų tikslas – kad miestas būtų kuo gražesnis ir kuo geresnis. Išties džiugu, kad miestiečiai ir svečiai vis dėlto mato Vilnių kaip įspūdingų panoramų ir gražių pastatų miestą, nepaisant to, ar tie pastatai yra seni ar jauni. Matome, kad patys miestiečiai supranta Vilnių kaip įvairialypį, besikeičiantį, seną ir naują, ir dėl to jis yra gražus“, – inicijuotos profesionalų diskusijos metu sakė vyriausiasis miesto architektas M. Pakalnis.

Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.