Ekspertai vieningai sutinka – biodegalų (ypač Lietuvoje plačiausiai naudojamo BIO komponento RRME (riebiųjų rūgščių metilo esteris) savybės žemose temperatūrose kelia dideles su kokybe susijusias rizikas.
Automobilis gali net neužsivesti
Kaip pasakoja „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Michal Rudnicki, praeina mažiausiai 7-ios dienos, kol dyzelino ir RRME mišinys patenka į galutinio vartotojo baką ir dar apie 15 dienų būna bake iki kito degalų pylimo. „Jei šios dienos bus šaltos arba drėgnos su dideliu temperatūrų skirtumu ir žieminio dyzelino gamybai bus naudojamas RRME, yra rizika, kad užsikiš kuro padavimo sistema ir neužsives dyzelinis variklis“, – teigia „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius.
Kai BIO komponentu yra naudojamas RRME, produktas t.y., dyzelino ir BIO komponento mišinys, degalų bake yra linkęs sluoksniuotis, kadangi RRME yra didesnio tankio nei dyzelinas.
„Degalų bako apačioje susiformuoja tankesnio komponento – RRME – sluoksnis. RRME savybės, esant žemai temperatūrai, yra nepakankamos jo maišymui į arktinį dyzeliną ir to negalima išspręsti priedų pagalba“, – teigia „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Michal Rudnicki.
Į degalus gali būti maišomi BIO komponentai: RRME arba HVO (parafininis dyzelinas). Šiuo metu Lietuvoje naudojamos BIO komponentų gamintojų gamybos technologijos leidžia gaminti tik RRME. Parafininio dyzelino galima įsigyti užsienio rinkose, tačiau šio produkto kaina yra gana aukšta.
„Maišant arktinį dyzeliną su HVO turėsime dyzeliniam varikliui saugų produktą, bet aukšta šio priedo kaina rinkoje atsispindės galutinėje produkto kainoje vartotojui. Ir tai ne tik darys tiesioginę neigiamą įtaką Lietuvos vartotojams, bet ir lems didesnes galutines degalų kainas nei kaimyninėse valstybėse. Todėl yra rizika netekti dalies tranzitinio transporto degalų užpylimo kiekių, kurie sudaro apie penktadalį šalies dyzelino pardavimų. Mūsų bendrovės vertinimu, jei šaltuoju laikotarpiu, t.y. 4 mėn., pardavimai tranzitiniam transportui kristų vos 5 proc., tai lemtų 10 milijonų eurų praradimą vien tik akcizo surinkime“, – skaičiuoja „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Michal Rudnicki.
Smūgis transporto sektoriui
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis neabejoja, kad bet kuriuo atveju vartotojams reikės mokėti daugiau. „Brangesni priedai mažiau žalos atneštų. Pigesni priedai duos žalą transporto priemonėms. Bet kuriuo atveju reikės mokėti: arba mašinos ges, kimšis jų filtrai. Tai reikės ten investuoti arba kuras bus brangesnis. Mes žinome, kad dyzelino kaina tikrai kils“, – sako T. Garuolis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad šiomis dienomis vežėjams iššūkių ir taip netrūksta – pasaulinė pandemija, mobilumo paketas, todėl biodegalų įmaišymo į dyzeliną reikalavimas sukelia dar ir papildomus administracinius kaštus.
„Transporto sektoriui, vežėjams, tai yra nepaprastai skausminga. Be to, šiandien pasaulyje vyksta diskusijos dėl vandenilio vidaus degimo variklio. Kelių metų perspektyvoje turėsime skubiai pereiti prie naujos kuro rūšies, turėti naują infrastruktūrą. Vidaus degimo variklis jau technologiniu požiūriu yra pasenęs. Būtų gerai susiorientuoti, kur yra tikroji ateitis ir kaip technologijos yra pasistūmėjusios į priekį“, – pastebi T. Garuolis.
Problemos – ne tik žiemą
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys atkreipia dėmesį, kad RRME, yra augalinės kilmės. „Įsipylę tokio dyzelino, gauname pelėsį, grybus, kurie dauginasi biologinėje RRME terpėje. Tai bakuose, sienelėse, išlieka RRME likučiai. Tuomet pradeda daugintis mikrobai, augti pelėsiai, grybai. Tai gadina degalų sistemą. Su tuo susijusios problemos gali atsirasti ir pavasarį ar vasarą“, – sako Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius.
Pasak V. Šukio, Pasaulinės degalų chartija, kuri atstovauja automobilių gamintojams, taip pat teigia, jog negalima naudoti BIO komponento RRME – toks kuras išsisluoksniuoja, sugeria vandenį, turi prastą oksidacinį stabilumą. „Dyzelino su RRME saugojimas sudaro sąlygas susidaryti korozijai ir mikrobiologiniam užterštumui. Metalai, tokie kaip cinkas, varis, bronza ir kt. turėdami sąlyti su RRME sudaro nuosėdas“, – problemas vardija V. Šukys.
Panaikino galiojusią išimtį
Tai kyla klausimas, kodėl atsirado toks reikalavimas įmaišyti iki 7 proc. biodegalų į dyzeliną žiemą, jeigu dėl jo žalos, rodos, nėra abejonių? Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų pavasarį priėmė sprendimą, kuris neteisėtomis pripažino iki šiol galiojusias nuostatas, kuriose nurodyta, kad šaltuoju metų laikotarpiu į dyzeliną gali būti įmaišytas mažesnis kiekis biodegalų, nei įstatyme nurodyti 7 proc. Minėta išimtis galiojo daugiau nei dešimtmetį.
Paradoksalu, tačiau dar 2017 m. Vyriausybė buvo nurodžiusi, kad biodegalų įmaišymas į dyzeliną žiemos metu kelia su degalų kokybe susijusias rizikas dėl nepakankamų biodegalų kokybės parametrų žemose temperatūrose. Taigi iš esmės pakitus nusistovėjusiai, daugiau nei dešimtmetį galiojusiai praktikai dėl biodegalų nemaišymo žiemą, degalų tiekėjai paskubomis priversti ieškoti būdų prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
„Kaip gamintojai, dedame visas pastangas gaminti kokybiškus degalus. Visgi, gamintojas nėra vienintelis dalyvis degalų tiekimo ir vartojimo grandinėje, o degalų kokybės užtikrinimui svarbus tinkamas visų dalyvių pasirengimas. Rinkos dalyviai šiuo metu veikia situacijoje, kurioje sektoriaus politiką formuojančios institucijos įvardina, kad degalų įmaišymas žiemą yra rizikingas procesas, kuriam šiuo metu vargiai pasiruošta, tačiau tuo pačiu metu jokie teisėkūros procesai šiai problemai spręsti nevyksta“, – sako „ORLEN Lietuva” generalinis direktorius Michal Rudnicki.
Pasak M. Rudnicki, būtinos diskusijos, siekiant išgirsti visų suinteresuotų degalų ir biodegalų gamintojų, degalų tiekėjų, vartotojų bei transporto sektoriaus subjektų nuomones dėl pasirengimo jau šių metų rudens – žiemos mėnesiais užtikrinti tinkamą dyzelino kokybę. „Taip pat teisės aktai turėtų būti kaip įmanoma operatyviau papildyti nuostatomis, leidžiančiomis suvaldyti su biodegalų maišymu šaltuoju laikotarpiu susijusias rizikas“, – siūlo „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius.
Taigi, panašu, kad šalies degalų rinkos dalyvių pasirengimas jau šį rudenį įmaišyti 7 proc. biodegalų į dyzeliną, – nepakankamas. Kol visa rinka nėra deramai pasiruošusi šiam procesui, kyla didelė rizika dėl degalų kokybės. Dėl didelio neapibrėžtumo situacijos Lietuvos degalų rinkoje yra poreikis kuo skubiau priimti sprendimus, kurie užtikrintų tinkamą degalų kokybę ir apsaugotų vartotojus tiek nuo išaugusių dyzelino kainų, tiek nuo galimų automobilių gedimų.
Užsakymo nr.: PT_85303153