Iš žvejų kaimelio į tarpukario turizmo sostinę
Palanga yra viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, kuri anksčiau tebuvo žvejų kaimas. Šio miesto pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1253 m. balandžio 5 d., vokiečių ordino šaltiniuose.
Miestas pamažu plėtėsi, XVII a. net tapo svarbiu uostamiesčiu, tačiau uostą sunaikino švedai. Visgi po kurio laiko Palanga pradėjo atsigauti, o garsėti kaip kurortas ėmė nuo 1824 m., kai miestą įsigijo tuometinis caro kariuomenės pulkininkas Mykolas Tiškevičius. XIX a. pab. Palanga sulaukė vis daugiau investicijų: žvejų namelius keitė vilos, įkurtas parkas, pastatyti nauji dvaro rūmai, įrengtas uostas, pastatytas plytų fabrikas, įkurtas kurortas su gydyklomis, pastatyta nauja bažnyčia, tiltas į jūrą skirtas tik poilsiautojų pasivaikščiojimams, tad grafų Tiškevičių indėlis į miesto vystymą buvo akivaizdus.
Įdomu tai, kad 1886 m. grafas Juozapas Tiškevičius savo lėšomis įsteigė Palangos progimnaziją. Būtent ją baigė būsimasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, kuris ir tarpukariu mielai atvykdavo atostogoms į Palangą.
Palanga kiekvienais vis dailėjo, o 1909 metais įgavo kurorto statusą. Tarpukariu iki 1935 m. Palangos pajūris buvo privatus ir priklausė Tiškevičiams. Tačiau pagaliau jiems jį perdavus valstybei, šis pajūrio miestas tapo vienu svarbiausių Lietuvos kurortų. Čia traukė gausybė atostogautojų.
Žinoma, skaičiai buvo kiek kitokie nei lyginant su šiandiena – apsilankydavo vos keletas tūkstančių poilsiautojų, bet tuometinei situacijai tai buvo įspūdinga statistika. Palanga garsėjo kaip tikra poilsio ir linksmybių meka, o kartu ir kaip prabangių bei subtilių, originalių architektūrinių sprendimų kupinas miestas, kuo gali pasigirti ir dabar.
Restauruojami pastatai atgyja antram gyvenimui
Dabar Palanga yra viena iš populiariausių krypčių atostogoms, kuri nenustoja stebinti savo pokyčiais. Dėl plataus pramogų, maitinimo įstaigų pasirinkimo spektro bei unikalaus miesto veido, kurortas kiekvieną sezoną sulaukia vis didesnio būrio turistų. Be viso to, turistus traukia ir išskirtinė miesto architektūra.
Taip pat vis daugiau pastatų Palangoje yra prikeliami antram gyvenimui. Daugelis su susidomėjimu apžiūri žymųjį Palangos kurhauzą. Tarpukario Lietuvos kurortų architektūra buvo artima to meto Europos architektūrai. Vienas iš išskirtinių šio laikotarpio pastatų tipų buvo būtent kurhauzas. Tokie pastatai buvo būdingi kurortiniams miestams. Šiuose pastatuose vykdavo koncertai ir kitos linksmybės, kartais jis atlikdavo ir viešbučio funkciją. Palangos kurhauzas yra Tiškevičių laikotarpio statinys, išsiskiriantis iš kitų šio tipo pastatų.
Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Taip pat čia veikė ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate taip pat buvo organizuojami šokiai, rengiami spektakliai, koncertai. Kurhauzas buvo tapęs besikuriančio kurorto širdimi.
Visgi, šis Palangos simbolis kurį laiką buvo kiek apleistas, o 2002 m. rugpjūčio 25 d. sudegė. Remiantis Palangos turizmo informacijos centro žiniomis, jo restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d. Per metus atstatyta mūrinė Kurhauzo dalis, pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški Kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie dabino šį pastatą ir grafų Tiškevičių laikais. Didžiąją salę papuošė XVIII a. pabaigos sietynas. O nuo 2015 metų pastate aktyviai veikia Palangos kultūros ir jaunimo centras, yra organizuojami įvairūs koncertai bei kiti meniniai renginiai.
Unikalus Palangos veidas
Tokių pastatų, kurie ne tik atnaujinami, bet ir pritaikomi įvairiai veiklai, Palangoje tik daugėja. Dar vienas iš tokių objektų, kuris vertas atskiro paminėjimo ir buvo sėkmingai prikeltas antram gyvenimui, yra vila „Anapilis“. Tai bene analogų ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos kurortinės architektūros paletėje neturintis pastatas, kuris yra žymus savo išskirtine stilistine raiška.
Ši vila galėtų būti drąsiai vadinama vienos iš labiausiai kurortine dvasia prisirpusių Palangos arterijų – Birutės alėjos – unikaliu akcentu. 2016 m. buvo atvertos restauruoto pastato durys visuomenei, o netrukus tuščias patalpas užpildė renginiai bei Palangos kurorto muziejaus eksponatai.
Restauruojant „Anapilį“ rasti unikalūs vėjo vargonai, kurie taip pat išsaugoti. Ir nors pastatas restauruotas taip, jog išliktų istorinis, jis tapo ir modernesnis: įrengtos šildymo, vėdinimo sistemos, liftas.
Tokie pavyzdžiai žavi, tačiau, ką daryti, jei norisi gyventi pastate, kuris slepia istoriją, o kartu yra madingos ir modernios atmosferos apsuptyje, mėgautis trumpalaikiu ar ilgalaikiu gyvenimu? Vienas iš tokių sprendimų, kuris taip pat prisideda unikalaus Palangos miesto veido kūrimo – restauruotas gyvenamasis namas Birutės al.
Subtilus autentikos ir modernumo derinys – puikus sprendimas investicijai
„Būtent to ir buvo siekiama renovuojant gyvenamąją namą Birutės al., Palangoje – sukurti subtilią namų atmosferą, kurioje susijungtų autentika ir modernumas“, – pasakoja projekto vadovė Viktorija Matulevičienė.
Birutės al. esančio namo istorija prasideda 1936 m. legendomis apipintoje, visiems gerai žinomoje Birutės alėjoje. „Tais tarpukario metais Palanga, kaip kurortas, išgyveno klestėjimo laikotarpį. Daugybė pramogų, nuotykių, vasaros šėlsmo. Turistų atvežamos pajamos paskatino dar spartesnį miesto augimą, dėl to tuo metu pastatyta daug išskirtinių namų, kuriuos dabar galima prikelti antram gyvenimui. Palanga dabar išgyvena renesansą – šis miestas gyvas visus metus. Vasarą jis tiesiog pulsuoja gyvybe, o žiemą – gali tapti ramesniu, bet vis tiek pulsuojančiu gyvenimo uostu. Ne veltui vis daugiau žmonių būtent Palangą renkasi kaip idealią vietą investicijai. Tiesa, daugėja ir norinčių įsigyti būstą, kad esant poreikiui būtų galimybė čia bet kada apsistoti trumpesniam ar ilgesniam laikotarpiui“, – pastebi V. Matulevičienė.
Pirmoji šio namo rekonstrukcija buvo atlikta 1967 metais. 2019 metais namas buvo visiškai perstatytas laikantis senosios Palangos architektūros tradicijų, daug dėmesio skirta išskirtinėms fasado detalėms bei medžiagoms. Apipavidalinant namą buvo bendradarbiauta su Žemaitijos krašto liaudies amatininkais, kurių patarimų pagalba pavyko išlaikyti ir atkurti to laikmečio architektūrinę stilistiką, o panaudoti drožiniai tiesiog išskiria savitumu.
„Buvo sutvarkytas pastato fasadas, vidaus erdvės, santechnika, elektros instaliacija. Itin svarbu tai, kad restauratoriai išsaugojo nemažai istorinių elementų – drožinių, raižinių, ant vilos bokšto esančias vėjarodes.
Taigi dabar tai yra vienas iš išskirtiniausių ir estetiškiausių gyvenamųjų būstų Palangoje. Jis pasižymi ne tik eksterjero detalėmis – jau įvardintais autentiškais raižiniais, sienų apkalimu medžiu, bet, žinoma, vienas iš didžiausių privalumų yra ir tai, kad šis namas yra pastatytas pagal naujausias technologijas.
Taip senos tradicijos susijungia su šiuolaikiškumu ir dar labiau padeda pažinti mūsų tikrąsias šaknis, architektūrą ir istoriją. O visa tai į visumą apjungia ir dailiai sutvarkyta aplinka. Tad tai yra ideali vieta tiek sezoniniam, tiek nuolatiniam gyvenimui, kas šį būstą paverčia dar patrauklesne investicija“, – unikalų projektą Palangoje pristato V. Matulevičienė.
Užsakymo nr.: PT_84982075