Norint gauti paramą saulės elektrinei, delsti neverta – paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima iki liepos 31 d. Kreiptis gali visi gyventojai, norintys įsigyti iki 10 kW galios elektrinę iš saulės elektrinių parko.

Nuotolinis parkas – galimybė sutaupyti

„Elektrum Lietuva“ direktoriaus Martyno Gigos teigimu, nuotoliniai saulės parkai tampa puikiu pasirinkimu norintiems pigesnės elektros energijos visiems, kas neturi galimybių įsirengti individualių saulės elektrinių ar gyvena daugiabučiuose.

„Toks sprendimas leidžia apsirūpinti pigesne elektra nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir be didelių pradinių investicijų, juolab kad elektrinę galima įsigyti ir išsimokėtinai. Pasinaudojus valstybės parama, saulės elektrinė atsipirks maždaug per 7 metus, o jos tarnavimo laikas siekia apie 25 metus“, – sako M. Giga.

Kokio dydžio elektrinę įsigyti?

Kaip apskaičiuoti, kokios galios elektrinę tikslingiausia įsigyti? Tai derėtų nuspręsti pagal suvartojamą elektros energijos kiekį.

Pakanka žinoti, kad 1 kW galios elektrinė per metus vidutiniškai pagamins 1000 kWh energijos.

„Elektrum“ nuotr.

Jei šeima gyvena 2 kambarių bute, kuris darbo dienomis būna tuščias iki vakaro, tokio būsto elektros energijos suvartojimas per mėnesį yra apie 150 kWh. Metinis suvartojimas tokiu atveju siektų 1800 kWh, todėl rekomenduojama įsigyti iki 1,8 kW galios jėgainę.

„Analogiškai poreikius apsiskaičiuoti gali ir gyvenantys individualiuose namuose, tačiau dėl įvairių priežasčių negalintys įsirengti nuosavos saulės elektrinės. Tarkime, name gyvenančios šeimos, per mėnesį suvartojančios apie 500 kWh elektros energijos, metinis poreikis yra 6000 kWh, tad tokiam namų ūkiui rekomenduotume įsigyti iki 6 kW saulės parko dalį“, – aiškina bendrovės direktorius.

Sumažinamos išlaidos elektrai

Įsigijus saulės jėgainę, joje gaminama elektra tiekiama į bendrą tinklą, kur elektros skirstomųjų tinklų operatorius ESO atlieka virtualią jos apskaitą. Pagamintas elektros kiekis minusuojamas iš savininko sąskaitos už būste sunaudotą elektrą. Tokiu būdu galima ženkliai sumažinti išlaidas elektros energijai.

Tiesa, už pagamintos elektros saugojimą bendrame tinkle reikia sumokėti mokestį ESO, kuris siekia 0,05203 Eur/kWh.

Klientas visą elektros energijos „keliavimo“ procesą gali sekti – jis sistemoje mato, kiek jam priklausančioje saulės parko dalyje pagamintos elektros atiduota „pasaugoti“ į ESO tinklą ir kiek jos susigrąžinta.

Gyventojams – beveik 40 mln. eurų paramos

Pasak M. Gigos, nors nuotolinis „Elektrum Lietuva“ saulės parkas Klaipėdos rajone pradės veikti tik spalio mėnesį, tačiau vartotojai jau dabar kviečiami susisiekti dėl būsimų rezervacijų.

Laukti neverta ir norint gauti valstybės paramą. Iki liepos 31 d. pateikus paraišką APVA, valstybė už 1 kW turėtų kompensuoti iki 323 eurų. Skelbiama, kad per šiuos metus Lietuvos gyventojus pasieks beveik 40 mln. eurų paramos saulės elektrinėms įrengti.

„Elektrum“ nuotr.

M. Gigos teigimu, nepasinaudojus valstybės parama, investicijų į nutolusią saulės elektrinę atsipirkimo laikas jau siektų nebe maždaug 7 metus, o apie 10 metų.

„Valstybei skatinant gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, elektrą gaminančių vartotojų skaičius per metus išaugo daugiau nei 3 kartus ir viršija penkis tūkstančius. O susidomėjimas tokiomis galimybės – vis didesnis. Birželį atlikta apklausa parodė, kad elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių norėtų rinktis rinktųsi beveik pusė – 45 proc. šalies gyventojų“, – sako bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas.

Klaipėdos rajone Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ įmonės „Elektrum Lietuva“ statomas saulės parkas per metus sugeneruos apie 1,550 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos – tiek, kiek kasmet vidutiniškai sunaudoja maždaug 1000 šalies namų ūkių. 3 hektarų ploto parke įrengtos 4 410 vienetų polikristalinių saulės modulių elektrinės galingumas sieks 1499,74 kW.

Susidomėję galimybe įsigyti dalį statomos saulės elektrinės kviečiami apsilankyti interneto svetainėje https://www.elektrum.lt/lt/namams/sauleskaimynai