Diskusijos apie taršą ir jos poveikį klimato kaitai netyla tiek svarbiausiose pasaulio organizacijose, tiek ir žiniasklaidoje, taip pat – ir Lietuvos. A. Vaitulevičės teigimu, šių diskusijų ašyje vis dažniau atsiduria ir efektyvus resursų naudojimas.
„Efektyvus elektros ir šilumos vartojimas svarbus dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai padeda sumažinti sąskaitas už elektrą ir šilumą. Antra, taip svariai prisidedame prie klimato šiltėjimą skatinančių dujų išmetimo mažinimo. Įsipareigojimų šioje srityje turime ne tik Europos Sąjungai, bet ir ateities kartoms, mus supančiai gamtai“, – akcentuoja ESO energetinio efektyvumo programos vadovė.
Jos teigimu, visuomenės švietimui ir konsultavimui tvaraus energijos vartojimo temomis daug dėmesio bei resursų skiriama ne veltui – kiekvienas, žinantis šių veiksmų pasekmes, formuoja daug atsakingesnį požiūrį į savo aplinką.
„Visi mes kuriame Lietuvą – jos pramonę, paslaugas, inovacijas, todėl patys išsiugdę atsakingą požiūrį į energijos vartojimą buityje, jį pritaikysime ir kitose srityse, bendraudami su kitais žmonėmis. Man labai patinka analogija „ME-WE“ (liet. AŠ-MES), kuri atspindi, kad kiekvienas galime savo aplinką keisti taip, kad joje norėtųsi gyventi patiems“, – sako A. Vaitulevičė.
Taupymą užtikrins ir technologijos, ir patikrinti sprendimai
Specialistės teigimu, mes nuo mažens žinome, kad norint sutaupyti reikia išjungti apšvietimą išėjus iš kambario, nepalikti kroviklių elektros lizduose, kai nėra tam būtinybės, be reikalo nelaikyti atvirų šaldytuvo durų ir pan. A. Vaitulevičė vardija ir dar ne tokius populiarius būdus, kuriuos palaipsniui įgyvendinti leidžia tobulėjančios šiuolaikinės technologijos.
„Šiuo metu Vakarų Europoje galimybes efektyviai vartoti energiją suteikia ir išmaniųjų namų funkcijos, pavyzdžiui: telefonu valdomas apšvietimas, šildymo-vėsinimo funkcijos bute ar aukštą energetinį standartą turinčių buitinės technikos priemonių integravimas namuose. Visų jų paprastumas ir valdymo integracija telefone leidžia daug išmaniau ir efektyviau kontroliuoti savo gyvenamąją aplinką. Lietuvoje taip pat jau galima rasti šių sprendimų, tačiau juos savo buityje renkamės dar retai, pasakoja A. Vaitulevičė.
O tiems, kurie dar nesinaudoja išmaniaisiais sprendimais, ekspertė primena itin paprastus, bet galutiniam energijos suvartojimo kiekiui įtakos turinčius būdus sutaupyti:
• Įpraskime atkreipti dėmesį į kas mėnesį suvartojamos energijos kiekį ir panagrinėkime, kodėl kito (didėjo – mažėjo) energijos suvartojimas. Stebėdami kasmėnesinius skaičius pradėsime pastebėti, kokį poveikį mūsų elgesys turi energijos vartojimui atmetant išorės veiksnius (oro pokyčiai).
• Įpraskime išjungti apšvietimą net tuomet, kai iš patalpos išeiname vos kelioms minutėms. Raginkime tai daryti ir šeimos narius bei kolegas. Naudokime kuo daugiau natūralios dienos šviesos. Neužstatykime langų baldais, gėlėmis ir pan.
• Nepalikime įrangos budėjimo režimu. Jei nebesinaudojame elektroniniu prietaisu – iškart išjunkime jį iš elektros tinklo. Budėjimo režimu veikiantys įrenginiai (net ir į elektros tinklą įjungtas mobilaus telefono kroviklis!) nuolat naudoja elektros energiją. Kompiuterį, kuriuo nesinaudojama ilgiau kaip 1 val., patartina išjungti.
• Mažinkime popieriaus suvartojimą. Mažindami popieriaus naudojimą namuose ir biure, mažinsime ir elektros energijos jam pagaminti suvartojimą.
• Kildami į patalpas esančias ne pirmame aukšte dažniau rinkimės laiptus, o ne liftą. Tai ir sveikiau, ir taupiau.
• Virdulyje virkime tik tiek vandens, kiek reikia vienam kartui.
• Kondicionierių naudokime efektyviai. Baldus išdėstykime taip, kad jie neužstotų kondicionieriaus. Kai jį įjungiame, nepamirškime uždaryti langų.
• Dalinkimės šiais patarimais su šeimos nariais, draugais, kolegomis.
Užsakymo nr.: PT_84545337