Paaukojo mėnesio atlyginimą, kad turėtų balkoną

Šiandien išdidžiai Telšiuose stovintis Žemaitės gimnazijos pastatas, čia atsirado tik dėl didelių mokytojų ir mokinių tėvų pastangų. Miestelio bendruomenė norėjo ir siekė, kad ugdymo procesas vyktų sklandžiai, pedagogai galėtų patogiai mokyti, o mokiniai – mokytis, tad, pasirūpino, kad miesto valdžia suteiktų žemės sklypą mokyklos statybai.

„Statinį suprojektavo tuometis Telšių apskrities inžinierius Steponas Stulginskis. Jis buvo visai neseniai baigęs mokslus Prahoje ir savo projektuose gana nuosekliai taikė modernizmo principus. Steponas Stulginskis iki tol jau buvo suprojektavęs ne vieną edukacinės paskirties pastatą – galima atskirti ir tam tikrus jo projektavimo bruožus. Jis mėgo tiksliai suplanuoti savo projektus: mokyklos teritoriją, sporto aikštes, bendruosius daržus, sodus, skverus, žaidimų aikšteles. Šiame pastate užtikrintos mokyklų fasadams būdingos tarptautinio stiliaus formos, mokiniams patogus vidaus erdvių funkcinis zonavimas“, – sako istorikas Simonas Jazavita.

Telšių Žemaitės gimnazija. G. Česonio nuotr.

Tarp S. Stulginskio projektuotų pastatų galima rasti ir tais pat metais atidarytą Telšių pradinę mokyklą, ir šiuolaikišką apskrities ligoninę su atskiru operaciniu bloku, kurios Vokietijoje pirkta įranga anuomet kainavo net 100 tūkst. litų.

Jis priduria, kad tuo metu, kai buvo statoma gimnazija, mokymosi įstaigų pastatai neretai tapdavo svarbiais miestų architektūriniais orientyrais ir pasižymėjo savita estetika. Pasak istoriko, Telšių gimnazija – vienas ryškiausių modernizmo architektūros pavyzdžių ne tik tarp švietimui skirtų pastatų, bet ir visos Lietuvos kontekste.

Telšių Žemaitės gimnazija. G. Česonio nuotr.

„Pastatas – dviejų aukštų, aiškaus funkcinio zonavimo, koridorine sistema išdėstytomis klasėmis, sporto bei iškilmių salėmis, administracinėmis, pagalbinėmis patalpomis. Centriniame bokštelyje buvo įrengta astronomijos observatorija ir meteorologijos stotis, o ant stogo – apžvalgos terasa“, – apie mokyklos išdėstymą pasakoja pašnekovas.

Pasak jo, mokyklos klasės buvo nepaprastai erdvios – patalpų lubų aukštis siekė 3,3–3,5, kartais – 4 metrų aukštį. Simono Jazavitos teigimu, tokie projektiniai sprendimai liudija pažangų siekį mokiniams suteikti kuo daugiau saulės šviesos, gryno oro. Tad, nenuostabu, jog Žemaitės gimnazija ir tada, ir šiandien laikoma vienu ryškiausių modernizmo architektūros pavyzdžių – tiesa, jos įrengimas apipintas ir kurioziškomis istorijomis.

Telšių Žemaitės gimnazija. G. Česonio nuotr.

„Buvusi šios mokyklos mokytoja Beniuševičiūtė-Rubaževičienė yra pasakojusi, kad mokytojai buvo labai išrankūs ir nenorėjo tipinės mokyklos. Architekto parengtas projektas juos tenkino, tačiau, to meto mokytojų nuomone, turėjo vieną trūkumą – salėje nebuvo numatytas balkonas. Tad, mokytojai parodė gan neįprastą iniciatyvą – patys pasiūlė paaukoti vieno mėnesio atlyginimą, kad būtų įrengtas balkonas“, – statybų detales, kurios šiandien gali skambėti neįtikėtinai, atskleidžia S. Jazavita.

Gimnazijoje mokėsi garsūs žmonės

Ši ugdymo įstaiga išaugino ir į gyvenimą išleido ne vieną garsų žmogų – tiesa, ne viena žymi asmenybė čia ir mokė.

„Mokyklos jaunesniems muzikantams vadovavo kompozitorius Domas Andriulis, kuris mokinių–poetų eilėms sukurdavo muziką. Muzikiniame gyvenime jau tada labai aktyviai reiškėsi būsimasis kompozitorius Jurgis Gaižauskas. Mokyklos laikraštį leido mokinių redkolegija, kurioje buvo ir pats Vytautas Mačernis. Mokyklos literatai mėgo bendrauti ir su kitų gimnazijų moksleiviais, rengdavo literatūrinius vakarus, skaitydavo ir analizuodavo savo kūrinius. Šiame būrelyje šalia V. Mačernio talento vystėsi ir poetų Audronės Prižgintaitės, Pauliaus Jurkaus, Jono Turnau kūrybinis kelias“, – atskleidžia istorikas.

Telšių Žemaitės gimnazija. G. Česonio nuotr.

Tačiau mokykloje ugdyti ne vien kūrybiniai, meniniai gebėjimai – čia pat veikė ir dalykiniai būreliai. Pavyzdžiui, žymus Lietuvos istorikas prof. Bronius Dundulis stengėsi šviesti mokinius politiškai, pristatinėjo užsienio politikos naujienas.

„Stiprios buvo mergaičių ir berniukų tinklinio bei krepšinio komandos – gimnazijoje pirmuosius žingsnius į didįjį sportą žengė D. Žilevičiūtė, V. Grybauskas, kurie vėliau tapo sporto meistrais. Mokykloje buvo ruošiami vieši vakarai, kurių metu mokiniai rodydavo kūrybinius, meninius bei sportinius sugebėjimus. Per pusmetį vykdavo keturi vakarai – juos rengdavo direkcija, o patiems mokiniams savo iniciatyva ruošti vakarus būdavo draudžiama“, – pasakoja jis.

Telšių Žemaitės gimnazija. G. Česonio nuotr.

Karo metais mokyklos pastate buvo įkurta ligoninė, tad, teko moksleivius iškelti – jie mokėsi net trijose mokymuisi nepritaikytose vietose, o bibliotekos knygos, pagrindinis inventorius buvo saugomas „Alkos“ muziejaus daržinėje. Tokiomis nelengvomis sąlygomis mokėsi Z. Tenisonaitė ir A. Butkus – šie žmonės vėliau tapo žymiais išeivijos poetais.

Gimnazijos auklėtine buvo ir Alma Adamkienė, prof. Alfredas Bumblauskas, prof. Donatas Sauka, kompozitorius Antanas Rekašius bei daug kitų menininkų, visuomenės veikėjų, mokslininkų, sportininkų.

Tai – tik vienas iš projekto „Tarpukario architektūra“ objektų. Šis projektas kviečia leistis į kelionę laiku ir aplankyti įdomiausius tarpukario objektus Lietuvoje. Įvairius maršrutus ar idėjas, kur keliauti, rasite projekto puslapyje https://tarpukarioarchitektura.lt/ arba atsisiuntę mobiliąją programėlę (parsisiųsti galite iš „App Store“ ir „Google Play“). Keliaudami su telefonu rankose, objektus pažinsite interaktyviai – nuvykę į pasirinktą maršruto tašką, jame pamatysite, kaip vieta atrodė anksčiau. Taip pat galite parsisiųsti ir specialius žaidimus, kuriuos žaisdami „užtvirtinsite“ kelionių metu įgytas žinias – galėsite skaityti komiksus, atsakyti į klausimus apie žymius Lietuvos tarpukario pastatus ar nuspalvinti šį laikotarpį menančius miestus.