Tad jūsų dėmesiui, penki įdomūs, įkvepiantys ir „Gubernijos“ istoriją praturtinę faktai, kurių anksčiau galbūt nežinojote.

1. „Gubernijos“ pastatai – istorinio paveldo dalis, reikšminga gelbėjant lietuvišką spaudą

„Gubernijos“ pastatai išliko beveik nepaliesti laiko. Dėl didelės istorinės, architektūrinės ir techninės vertės Šiauliuose esantis „Gubernijos“ pastatų kompleksas nuo 2000-ųjų metų pripažintas istoriniu šalies paveldu. Įtraukus į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, saugoma daryklos senoji dalis, fasadų architektūra, rūsiai, dalis interjero ir kita.

Mažai kas žino, kad XIX amžiuje, kai Lietuvoje vyravo spaudos draudimo laikotarpis, „Gubernijos“ rūsiuose buvo ne tik slepiama lietuviška spauda, bet ir rengiami slapti knygnešių susirinkimai. Tokią anuomet draudžiamą veiklą ne tik visomis jėgomis palaikė, bet ir skatino pats daryklos savininkas grafas Zubovas – aktyvus patriotas, savo meile šaliai įkvėpęs kone visus daryklos darbuotojus.

Šiai dienai sunku tiksliai pasakyti, kiek metų Lietuvoje stūkso „Gubernijos“ pastatai. Dalis istorikų, remdamiesi dokumentais, teigia, kad pastatų kompleksas galėjo būti pastatytas dar XVII amžiaus antroje pusėje, apie 1665-uosius metus. Šaltiniai taip pat liudija, kad gamykla veikė XVIII amžiaus viduryje. Pagrindiniame senajame pastate ir šiandien galima pamatyti didelį kertinį akmenį, kuriame iškalta 1799-ųjų metų data, liudijanti pirmąją didelę daryklos rekonstrukciją.

Dėl didelės istorinės, architektūrinės ir techninės vertės „Gubernijos“ pastatų kompleksas pripažintas istoriniu šalies paveldu

2. Reikšmingas „Gubernijos“ savininkų indėlis į Šiaulių miestą

Atskiro dėmesio yra vertas „Gubernijos“ steigėjų ir jų pirmtakų indėlis į Šiaulių miesto gerovę. Dalis jų ne tik skatino švietėjišką ir kultūrinę veiklą, bet ir gausiai investavo į miesto pramonės plėtrą.

Antai XIX amžiaus pabaigoje steigėjas grafas Nikolajus Zubovas, kurio įkurtas bravoras vėliau buvo pavadintas „Gubernija“, Šiaulių krašte ne tik atstatė daryklą, bet ir skyrė lėšų ketaus liejyklos, didelio garo malūno ir koklių fabriko statyboms, taip pat rėmė kultūros ir meno pasaulio atstovus. Reikšmingus tėvo darbus pratęsė ir sūnus Vladimiras Zubovas, dėjęs visas pastangas padėti knygnešiams ir lietuvių kultūriniams veikėjams, rėmęs visuomeninį, tautinį ir kultūrinį sąjūdį, padėjęs organizuojant viešąją biblioteką, taip pat lietuviškus spektaklius, gegužines ir kitus renginius. Tad „Gubernija“ jau prieš 100 metų buvo tokiaa, kuri palaikė ir telkė savus, taip kaip šiandien bendruomenę moderniais būdais sutelkia nacionalinis judėjimas „Savi už savus“, atskleidžiantis, kiek daug ryškių, verslus kuriančių asmenybių dirba Šiauliuose.

Ryškios asmenybės visada buvo „Gubernijos“ priešakyje, puoselėdamos tradiciją palaikyti miestą ir šalį. Nuo 1922-ųjų, kai Zubovų bravoras tapo akcine alaus bravoro bendrove „Gubernija“, visuomeniniame gyvenime smarkiai pasižymėjo „Gubernijos“ steigėjai, aktyviai dalyvavę šalies politikoje. Vienas jų – Jokūbas Šernas – buvo ne tik 1918 metais pasirašyto Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, bet ir Ketvirtojo ministrų kabineto ministras be portfelio, kuris taip pat organizavo Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamentą ir tapo pirmuoju ministerijos direktoriumi.

Ne ką mažiau pasižymėjo ir „Guberniją“ įsteigęs Martynas Yčas – pirmasis nepriklausomos Lietuvos Finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministras, greta to žinomas kaip publicistas, redaktorius ir leidėjas, taip pat – vienas pirmųjų šalyje bankininkystės ir pramonės kūrėjų. Koja kojon su juo žengė ir „Gubernijos“ steigėjas Adomas Prūsas, suorganizavęs pirmąjį lietuvišką banką.

Tad valstybę ir „Guberniją“ kūrė žmonės, kurie visada suprato, kaip svarbu palaikyti savus – susitelkus galima įveikti didžiausius sunkumus ir pasiekti skambiausių pergalių.

3. „Gubernijos“ girai specialią duoną kepa kėdainiškiai

Viena iš „Gubernijos“ daryklos vizitinių kortelių yra vartotojų pamėgta duonos gira, kurią gamindama „Gubernija“ glaudžiai bendradarbiauja su Kėdainiuose įsikūrusia duonos kepykla. Tokiu būdu „Gubernija“ vėlei puoselėja nacionalinio judėjimo „Savi už savus“ dvasią – reiškia palaikymą smulkiam bei vidutiniam verslui, ir naudodamasi jo teikiamomis paslaugomis skatina šalies ekonomiką, kas šiandien tampa ypač aktualu.

Tamsi ruginė „Gubernijos“ duonos gira

Nors dauguma gamintojų girą raugia naudodami salyklą, „Gubernija“ renkasi gerokai sudėtingesnį kelią – girą gamina iš duonos džiūvėsėlių, kuriuos Kėdainių duonos kepykla kepa pagal specialų užsakymą.

„Pagal unikalų, dar 1996-ais metais sukurtą receptą, giros sudėtyje yra vien natūralūs ingredientai, kurių svarbiausias – specialiai iškepti džiūvėsėliai. Šių džiūvėsėlių receptą atradome glaudžiai bendradarbiaudami su kepėjais, juos pagaminti nėra paprasta – reikia ne tik kruopščiai atrinkti ir pamatuoti sudėtį, bet ir specialių sąlygų – džiūvėsėliai džiovinami itin aukštoje temperatūroje, kone visą naktį“, – pasakoja „Gubernijos“ duonos giros vyriausioji technologė Vaidutė Meškienė.

„Gubernijos“ duonos girai pagal specialų užsakymą gaminami ruginiai ir kvietiniai džiūvėsėliai. Anot V. Meškienės, teisingai iškepti džiūvėsėliai yra ovalo formos ir telpa į delną, o pabandžius perlaužti per pusę, tarytum sudūžta į stiklo šukes. Iš viso per metus Kėdainių duonos kepykloje „Gubernijai“ iškepama vidutiniškai 78 tonos džiūvėsėlių.

4. Tarp „Gubernijos“ darbuotojų – pasaulinė bokso žvaigždė, garsinusi Lietuvą

Taip jau sutapo, kad tarpukariu, „Gubernijoje“ dirbo ne vienas talentingas sportininkas, savo pasiekimais tarptautiniu mastu garsinęs ne tik Šiaulių regioną, bet ir visą šalį. Tarp jų – ir Lietuvos sunkumų kilnojimo čempionas P. Rimas bei boksininkas Juozas Vinča, sykį susirungęs net Olimpinėse žaidynėse.

Šviesi kvietinė „Gubernijos“ duonos gria

1905-aisiais gimęs J. Vinča dar dirbdamas „Gubernijoje“ tapo pirmuoju Lietuvos boksininku, pasiekusiu svarių pergalių tarptautinėse varžybose. Iš viso J. Vinča net keturis kartus iškovojo Lietuvos bokso čempiono titulą, du kartus tapo geriausiu Baltijos šalių boksininku. J. Vinča su Lietuvos Olimpine rinktine dalyvavo 1928 m. vasaros Olimpinėse žaidynėse Amsterdame ir savo kategorijoje pateko į ketvirtfinalį. Jo laimėjimai išpopuliarino šią sporto šaką visoje šalyje, o 1989 m. Kaune net buvo įsteigtas jo vardo sporto klubas.

Po Olimpiados J. Vinča pasirinko profesionalaus boksininko karjerą, gyveno ir sportavo JAV, Prancūzijoje, Antrojo pasaulinio karo metais – Vokietijoje. Po patirtų traumų J. Vinča pasuko į imtynių sportą.

5. Logotipą puošiantis ožys skaičiuoja per šimtą metų

Nors oficialiai ožys „Gubernijos“ logotipe vaizduojamas jau beveik šimtą metų, istoriniai šaltiniai mena, kad gaminių etiketėse ožys pirmąkart nupieštas XIX amžiuje. Seniausia žinoma etiketė – ovalo formos, geltona, joje vaizduojamas ožys priekinę koją užkėlęs ant statinės, kurios dugną puošia užrašas „Bock bier“.

Nuo 1922-ųjų, kai Šiauliuose įsikūrusi darykla oficialiai pasivadino „Gubernija“, jos logotipas iki šių dienų pakeistas 11 kartų, tačiau ožio atvaizdas visad išliko. Pasak „Gubernijos“ ambasadoriaus Tomo Joso, viena iš priežasčių, kodėl ožys „Gubernijos“ logotipe gyvuoja per amžius, yra ta, kad šis simbolis puikiai atspindi „Gubernijos“ meistrų charakterį.

„Atkreipkite dėmesį į tautosakoje ar mitologijoje ožiui priskiriamas charakterio savybes – tai užsispyręs, darbštus, veržlus, atkaklus, tikslo nepaliaujamai siekiantis gyvūnas, kuriam taip pat būdingas pasitikėjimas savimi, ryžtas, drąsa, aukšta savivertė ir ištikimybė. Tuo tarpu „Gubernijos“ meistrai nuo senų laikų iki pat šių dienų žinomi kaip nuolat siekiantys kurti išskirtinius produktus, nebijantys eksperimentuoti ir taikantys sau aukščiausią kokybės kartelę, be to, drąsiai įveikiantys kelyje pasitaikančius iššūkius. Galima sakyti, kad ožį ir „Guberniją“ nuo seno vienija ambicija, tikslas ir rezultatas“, – sako T. Josas. O istorija tik patvirtina, kad būtent šios nekintančios vertybės „Gubernijai“ padeda įveikti didžiausius išbandymus.