Augalų apsaugos produktų (AAP) falsifikatų patekimas į žemės ūkio rinką jau daug metų yra didžiulis galvos skausmas daugybei sąžiningų Lietuvos ūkininkų. Dabar šioje srityje tikimasi seniai lauktų veiksmų – Žemės ūkio ministerija Vyriausybei pateikė ilgai lauktus teisės aktų pakeitimus, kuriuose prekeiviams AAP klastotėmis būtų numatytos griežtos sankcijos.
„Šį žingsnį galima pavadinti istoriniu momentu, kurio ilgai laukė sąžiningi ūkininkai ir visas žemės ūkyje legaliai veikiantis verslas. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, šešėlinis AAP falsifikatų verslas turi palankias sąlygas savo kenkėjiškai veiklai – tiesiogiai už falsifikatų tiekimą rinkai sankcijų paprasčiausiai nėra (baudžiama už apgaulingą buhalterijos tvarkymą ar pan.), nors tokių nelegalių produktų patiekiama ne viena tona per metus. Dabar galiojanti Augalų apsaugos įstatymo redakcija, kurioje yra ir falsifikuoto augalų apsaugos produkto sąvoka, įsigaliojo dar 2017 m. birželį, tačiau sankcijos šešėlinės AAP rinkos veikėjams nebuvo nustatytos“, – pažymi Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė.
Tarp ŽŪM teikiamų pataisų – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas ir Augalų apsaugos įstatymo papildymo projektas.
„Jei politikai pritars šiems pakeitimams, turėsime ilgai lauktą rezultatą. Kai kurie ekspertai prekybos AAP falsifikatais pelningumą prilygina pelnui iš tokios nelegalios veiklos kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis. Už šias nelegalias veiklas griežtai baudžiama, o štai prekyba AAP falsifikatais iki šiol palyginti ramiai klestėjo sąžiningos žemdirbystės pašonėje. Augalų apsaugos produktai poetiškai vadinami augalų vaistais. Tik priminsiu - už nelegalią prekybą žmonėms skirtais vaistais ir už jų falsifikavimą yra griežtai baudžiama“, – priduria Z. Varanavičienė.
LAAA vadovės teigimu, šiuo metu, jei ūkyje nustatomas nelegalaus AAP naudojimo faktas, baudžiamas galutinis vartotojas – tai yra, žemdirbys. Bauda siekia 60 eurų ir dar mažinama perpus, jei pažeidimas – pirmas.
„Galime įdomiai paskaičiuoti. Atmetus investicijas į mokslo ir tiriamuosius darbus, produkto sukūrimo kaštus ir saugos tyrimų išlaidas, vien už AAP registraciją pareiškėjas moka 6626 eurų siekiančią valstybės rinkliavą, kai produktas registruojamas Lietuvoje, ir 16160 eurų, kai atliekamas zoninis produkto vertinimas, t. y. produktas vertinamas Šiaurės ir Baltijos šalims. Taigi, naudoti falsifikatą 110 (registracijos Lietuvoje atveju ) ir 269 (zoninės registracijos atveju) kartus pigiau kaskart sumokėti 60 eurų baudą, nei įregistruoti produktą ir sumokėti valstybės rinkliavą. Bene griežčiausiai už šia nelegalią veiklą baudžiama Prancūzijoje – iki septynerių metų laisvės atėmimo ir bauda iki 750 tūkst. Eur. Pernai priimtos pataisos kaimyninėje Lenkijoje taip pat numatė griežtesnes baudas – iki trijų metų laisvės atėmimo.“, – argumentus pateikia Z. Varanavičienė.
Apibrėždama AAP falsifikatų keliamą pavojų, LAAA vadovė pažymi, kad šie produktai – tai neaiškios cheminės sudėties mišiniai, neišgrynintos medžiagos ir mišiniai, turintys toksiškų gamybos priemaišų.
„Gal juose ir yra kažkiek veikliosios medžiagos. Tačiau velnias slypi detalėse – tų medžiagų kiekis netikslus, su toksiškomis priemaišomis. Kai nežinai, ką naudoji, neįmanoma įvertinti skilimo, sklaidos ir apskaičiuoti laikotarpio iki derliaus nuėmimo. Neįmanoma tiksliai apskaičiuoti naudojimo normos, jau nekalbant apie rizikos mažinimo priemones, poveikį aplinkai, neatmesčiau ir pavojaus vartotojui“, – grėsmes vardija LAAA direktorė.
Pigiau – tai ir imu?
Ūkininkams, kurie savo pasėlių apsaugai per visus savo veiklos metus naudoja legalius augalų apsaugos produktus, klausimas apie tai, kodėl kiti žemdirbiai susigundo sufalsifikuotais produktais, sukelia šypseną – tiesa, nelabai linksmą.
„Man jau seniai niekas tokių prekių nesiūlo, nors kadaise, dar prieš keliolika metų, visokie veikėjai stebėdavosi, kodėl reikalauju sąskaitos už siūlomą prekę. Esą tau vienam reikia, o „visi perka“ be dokumentų. Bet kaipgi galėčiau naudoti nežinia kokius produktus, kai neaišku, nei kaip jie veikia dirvožemį, nei ką daro žmogaus organizmui, kiek laiko išlieka maisto produktuose?“, – retoriškai klausia Šakių rajone Griškabūdžio žemės ūkio bendrovei vadovaujantis Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas .
Paulius Lialys, Raseinių rajono ūkininkas, nukerta: trumparegiškai savo veiklą vertinantys, nesąžiningi ūkininkai „mato“ tik produkto kainą.
„Nelegalūs produktai turbūt dukart pigesni už originalius. Lemiamas dalykas yra kaina. Moka dukart pigiau ir perka katę maiše“, – sako P. Lialys.
P. Puskunigis pabrėžia: nelegalūs augalų apsaugos produktai, visų pirma, kelia grėsmę dirvai, pasėliams ir galutiniams vartotojams, kurie įsigyja taip „prižiūrimuose“ laukuose užaugintus produktus. Be to, nelegali veikla, kaip ir visose kitose srityse, iškreipia rinką ir konkurenciją.
„Galiu užtikrinti, kad 99 proc. mūsų asociacijos narių, bendrovių, kurie veikia kaip juridiniai asmenys, apie nelegalius AAP net nesusimąsto. Jie neturi neapskaitytų lėšų, o veikla grindžiama didžiule atsakomybe, juk kalba eina apie saugaus maisto auginimą. Deja, tai rūpi ne visiems – kai kurie žemės ūkyje dirbantys fiziniai asmenys, disponuojantys grynosiomis lėšomis, pasinaudoja galimybe įsigyti nelegalių AAP“, – pasakoja LŽŪBA vadovas.
„Nekelia abejonių, kad šis nelegalus verslas turi ilgas rankas ir šaknis, nes visai neseniai buvo bandoma sunaikinti Valstybinė augalininkystės tarnybą (VAT), prijungiant ją prie kitos tarnybos. Tačiau turbūt kiekvienas sąžiningas žemdirbys gali patvirtinti, kad VAT yra svarbi ūkininkų partnerė, dirbanti aiškiai ir logiškai“, – priduria P. Puskunigis,
Kur, kaip įsigyjami AAP falsifikatai? „Dar paklauskite manęs, kur įsigyti narkotikų – tikrai nepasakysiu, nežinau“, – lengvai ironizuodamas atsako P. Puskunigis.
Vis dėlto, jo nuomone, Lietuvoje padėtis, kalbant apie AAP falsifikatų paplitimą, nėra katastrofiška.
„Manau, kad padėtis kontroliuojama – prie to prisideda VAT, taip pat teisėsauga. Mano supratimu, tikrai neblogai veikia VAT sistema, pagal kurią AAP registruojami ir naudojami, produktų atsekamumas – logiškas ir aiškus. Žinoma, spragų ir landų pasitaiko, bet vertindamas apibendrintai nemanyčiau, kad viskas yra labai blogai.“, – pažymi ilgametis bendrovės vadovas.
P. Lialys, paprašytas pasvarstyti, kaip „gražiuoju“ atbaidyti žemdirbius nuo nelegalių AAP įsigijimo, sako – svarbu suvokti, kad falsifikatų naudojimas leidžia sutaupyti tik trumpuoju laikotarpiu, o ilgesnėje perspektyvoje tai gali vožti atgal bumerangu.
„Vienais metais gal ir pasiseks nusipirkti kažkokį augalų apsaugos produktą su reikiama veikliąja medžiaga, o kitą sezoną dėl to gal visas derlius „sudegs“, gal pasėlius užpuls ligos, kenkėjai ir piktžolės. Perkantieji nelegalius produktus kenkia visiems – gamtai, kitiems žmonėms, vartotojams, bet labiausiai jie kenkia sau. Atrodo, sutaupo, o galiausiai pralošia“, – pabrėžia P. Lialys.
Abu žemdirbiai nesiryžta vertinti masto, kiek Lietuvoje paplitę AAP falsifikatai – anot jų, kai savame ir kolegų ūkiuose su tuo nesusiduriama, galima išvadas daryti tik iš sklindančių kalbų.
Z. Varanavičienė, LAAA vadovė, pritaria – pasak jos, šešėlinis verslas neteikia ataskaitų, nemoka mokesčių, tad ir objektyvios statistikos nėra. Nelegalios rinkos dydį ekspertai vertina pasitelkdami netiesioginius metodus.
„2015 m. Europos Komisija atliko tyrimą, kiek visose ES šalyse augalų apsaugos rinkoje užima šešėlis. Tada buvo įvertinta, kad nelegali prekyba ES sudaro iki 13 proc. Tuomet atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje šešėlinė rinka siekė apie 17–24 proc., taigi, gražiai nepasirodėme. Tais pačiais metais EUROPOL iniciatyva buvo surengta bandomoji Sidabrinio kirvio (Silver Axe) akcija, kurios metu buvo organizuoti reidai visoje ES teritorijoje. Per 2017 metais Silver Axe II dešimt dienų trukusią akciją prie ES sienų buvo sulaikytos 122 tonos, o per 2019 metais Silver Axe IV akciją jau buvo sulaikyta 550 tonų nelegalių produktų. Augimas akivaizdus. Problemos rimtumą rodo Europos Komisijos dėmesys šiai temai - stiprinami Kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) pajėgumai, valstybės narės raginamos imtis griežtesnių priemonių sukčiavimui užkardyti. Vėlgi, vertinant subjektyviai, ši nelegali rinka Lietuvoje gali sudaryti iki 30 mln. eur. Visa tai rodo, kad šis nelegalus kriminalinių grupių verslas tikrai nemažėja. Jei nebus imtasi ryžtingesnių veiksmų, įskaitant teisėkūrą, gal greit visą rinką užims vien falsifikatai. Griežtėjant reikalavimams legaliam verslui, didėja nelegalių produktų paklausa“, – optimizmo nežadančius rodiklius vardija Z. Varanavičienė.
KOMENTARAS
Sergejus Fedotovas, Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos direktorius:
„VAT ir teisėsaugos pareigūnai kasmet susiduria su neregistruotų ar falsifikuotų (suklastotų) AAP šešėlinės prekybos atvejais. 2019 m. nustatyta ir išvežta iš Lietuvos arba sunaikinta 52 pavadinimų neregistruotų, netapačių ar falsifikuotų AAP – 15,1 kg ir 11 628 l. Pažymėtina, kad tiek prekeiviai nelegaliais AAP, tiek jų naudotojai kruopščiai maskuoja įkalčius, taigi tikrąjį šios šešėlinės rinkos mastą įvertinti sunku, vertinant vien oficialią VAT informaciją.
Šiuo metu baudos už pažeidimus, susijusius su AAP, numatytos ANK 342 str., tačiau straipsnyje nėra išskirti reikšmingi pažeidimai susiję su neregistruotų, netapačių ir falsifikuotų augalų apsaugos produktų nelegaliomis veiklomis, o tokių veiklų žala žmonėms ir gamtai gali būti labai didelė. Verta paminėti, kad šiuo metu galiojančios baudos pagal paminėtą ANK straipsnį gali būti skirtos tik fiziniams asmenims, o ne nelegalią veiklą vykdančioms įmonėms. Iki šiol nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė, kuri daugelyje ES valstybių yra taikoma.
Manome, kad tinkamai diferencijuotų ir atgrasančių baudų įtvirtinimas Augalų apsaugos įstatyme ir ANK už nelegalių augalų apsaugos produktų pažeidimus privers pažeidėjus susimąstyti ir nerizikuoti nusikalstant. Galimybė už pažeidimus skirti proporcingas ir atgrasančias baudas neabejotinai turėtų sumažinti nelegalios prekybos pažeidimų skaičių ir mastą.“
Užsakymo nr.: PT_84361155