„Sodros“ duomenimis, šių metų kovo mėnesį, lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2019 metais, darbo užmokesčio fondas „Norfoje“ (be administracijos) buvo 21 proc. t. y., 620 tūkst. eurų didesnis. 2020 kovą lyginant su vasariu, fondas buvo apie 16 proc., t. y. 510 tūkst. eurų didesnis. Vidutiniškai vienas darbuotojas gavo 172 eurais didesnį atlyginimą (neatskaičius mokesčių).

Kaip aiškina „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis, bendrovės darbuotojų atlyginimai priklauso nuo darbo rezultatų, kurie apskaičiuojami pagal specialias formules – kuo efektyviau dirbsi, tuo didesnis bus atlyginimas. Pasak jo, karantino metu pirkėjai daugiau perka, padidėjo darbuotojų darbo krūvis, jie atlieka daugiau operacijų, todėl jų atlyginimai automatiškai auga. Be to, įmonė 15 proc. padidino atlyginimus kasininkams, kurie daugiausia bendrauja su pirkėjais ir dirba padidintoje rizikos zonoje.

„Karantino pradžioje įsigyjamų prekių kiekis buvo išaugęs, todėl mūsų darbuotojai turėjo tikrai daug darbo. „Norfoje“ darbo užmokestis yra skaičiuojamas tiesiogiai nuo atlikto darbo, todėl alga natūraliai kilo. Tačiau, kaip atsakingas verslas, mes taip pat procentaliai padidinome darbo įkainius, nes turime pripažinti, jog darbas tokiomis sąlygomis yra rizikingas. Galbūt, ne toks, kaip medikų, tačiau, manau, kad būtent prekyboje dirbantys žmonės buvo antri pagal patiriamą riziką darbo vietoje, todėl esame ypač dėkingi savo darbuotojams“, – sako D. Dundulis.

Nors balandžio mėnesio darbo užmokestis iki galo dar nėra apskaičiuotas, „Norfa“ planuoja, kad balandį prekybos tinklo darbuotojų atlyginimai bus 20–25 proc. didesni nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Norfos mažmena“ lieka ištikima stabiliai didinamų atlyginimų politikai, o „Norfos“ prekybos tinklai visada pasižymėjo ne tik žemomis kainomis, bet ir vienu didžiausiu darbo užmokesčiu tarp didžiųjų prekybos tinklų.

„Mūsų pozicija išlieka tokia, kad atlyginimai rinkoje turi kilti, nes kol kas vis dar atsiliekame nuo europinių standartų. Tačiau tie atlyginimai, kurie buvo išmokėti už kovo mėnesį, yra arti to pastovaus vidutinio darbo užmokesčio, kurį turėtų gauti prekybos sektoriuje dirbantys žmonės. Prieš kelis metus esu sakęs, kad jei šiai dienai vidutinis parduotuvės darbuotojų užmokestis siektų 700–800 eurų į rankas, tai, pagal Lietuvos ekonomikos lygį, būtų labai nebloga situacija. Pavyzdžiui, Vokietijoje vidutinis prekybos centre dirbančio žmogaus atlygis 1200 – eurų į rankas. Šiandien vidutinis „Norfos“ prekybos tinklo darbuotojų užmokestis yra apie 766 eurus, todėl galime sakyti, kad esame teisingame kelyje“, – teigia D. Dundulis.

Dainius Dundulis

Tačiau tam, kad ir toliau sėkmingai būtų galima didinti darbo užmokestį prekybos sektoriuje dirbantiems žmonės, pasak pašnekovo, būtinas ir konkurentų indėlis.

„Bet kokiu atveju, kainodara prekybininkams yra labai svarbi. Produktus stengiamės parduoti už žemiausią kainą rinkoje, bet norint tai padaryti – antkainis turi būti mažesnis. Tačiau jei daug išleidžiama atlyginimams, o antkainis mažas, prasideda nuostoliai. Mums reikia, kad visas prekybos sektorius žengtų koja kojon ir konkurencinės sąlygos būtų vienodos. Jei tik kelsime atlyginimus, bet nematysime konkurentų indėlio šiuo klausimus, verslas tiesiog taps nuostolingas“, – aiškina D. Dundulis.

Tačiau toks atlyginimų augimas būtų neįmanomas, jei „Norfa“ neturėtų lojalių pirkėjų, kurie, pirkdami „Norfos“ prekybos centruose, suneša pinigus, iš kurių ir didinamos algos parduotuvių darbuotojams.

„Ne mažiau dėkingi esame ir savo pirkėjams už lojalumą. Nors pačių pirkėjų karantino pradžioje ir buvo mažiau, jų prekių krepšelis išaugo beveik dvigubai. Tai reiškia, kad klientai pirko rečiau, tačiau vienu pirkimu – kur kas daugiau. Greičiausiai, šiuo laikotarpiu pirkėjai nesilankė visose parduotuvėse iš eilės, o pasirinkdavo vieną ar kelias, kuriose rasdavo geriausius pasiūlymus. Manoma, kad išlaikėme pagrindinės parduotuvės pozicijas rinkoje, todėl žmonės, pirkdami „Norfose“, sudarė galimybę bendrovės savininkams pasidalinti uždirbtais pinigais su savo darbuotojais“, – sakė „Norfos“ įmonių grupės savininkas.

Pasak jo, dabar, kai situacija stabilizavosi ir kas dieną susirgimo atvejų fiksuojama vis mažiau, darbas prekybos tinkluose vyksta praktiškai taip pat, kaip ir iki karantino paskelbimo.

„Manau, kad visi žmonės mąsto panašiai. Negalime sakyti, kad visa ši ekstremali situacija jau yra praeitis, tačiau matome, kad reikalai eina į gerąją pusę. Didžiausia baimė būna dėl nežinomybės, kai negalime prognozuoti, kas mūsų lauks rytoj. Visgi, šiai dienai matome, kad susirgimų skaičius mūsų šalyje stabilizavosi, todėl natūraliai ir mūsų darbuotojai jaučiasi saugiau, visiems yra žymiai ramiau. Puikiai matosi, kad be to, jog vis dar dėvimos apsaugos priemonės, darbas grįžta į savo vėžes“, – sako D. Dundulis.