Bene tris dešimtmečius įvairias verslo nišas Kaišiadoryse vystantis verslininkas, kažkada pradėjo nuo nedidelio kioskelio, o šiandien valdo 9-ių parduotuvių tinklą, viešbutį, restoraną-pramogų ir konferencijų centrą, taksi paslaugų įmonę, laidojimo namus „Atjauta“ bei kelias kaimo turizmo sodybas.

Kaip pats patyrei ir šilto, ir šalto, labiau užjauti ir kitus

Atrodytų, karantininė situacija Lietuvoje verslininkui turėjo atnešti daug iššūkių, sunkumų ir nelengvų sprendimų, tačiau A. Radvila suskubo ne dejuoti, o veikti: paaukojo pinigų ligoninei, pasirūpino darbuotojų bei klientų saugumu, kelioms, sunkiai besiverčiančioms, šeimoms dovanoja kompiuterius, kad vaikai galėtų tęsti ugdymo procesą virtualiai.

„Žinau, kaip sunku tokioms šeimoms, auginančioms ne vieną ar du vaikus, o visą jų būrį. Pats užaugau daugiavaikėje šeimoje, todėl geriau nei kas kitas suprantu, kad ši visuomenės grupė yra itin pažeidžiama, o vaikai, kad ir nesavi – mūsų visuomenės ateitis, tad jaučiu pareigą prisidėti prie jų gerovės. Prasidėjus nuotoliniam mokymuisi daliai rojono moksleivių tai neįgyvendinama užduotis, kai kurios šeimos neturi ne tik kompiuterių ar interneto, bet ir stalų ar kėdžių kiekvienam šeimos vaikui“, – pasakoja verslininkas, jau paruošęs kompiuterius dviejų šeimų vaikams.

Aradva nuotr.
Foto: Organizatorių nuotr.

Rajono tarybos narys jau aplankė Žaslių gyvenvietėje įsikūrusią šeimą, kurioje keturis vaikus augina našlys tėvas, ir jiems nuvežė nešiojamąjį ir planšetinį kompiuterius, kad moksleiviai galėtų tęsti mokslus ir turėti šiokią tokią pramogą šiuo sunkiu laikotarpiu.

Jaučia atsakomybę rūpintis savo miesto ligonine

VšĮ Kaišiadorių ligoninės direktorė Edita Skarakodienė sako, kad situacija jos vadovaujamoje gydymo įstaigoje yra sudėtinga ir to nesinori slėpti: „Tikėjomės, kad Valstybės rezerve yra sukaupta pakankamai apsaugos priemonių ir, esant reikalui, tos priemonės bus išdalintos visoms institucijoms, kurioms reikia. Mes tokio rezervo nekaupėme. Nesitikėjome tokio masto, staigaus plitimo viruso, tad ir mūsų ligoninė, kurios finansavimas ribotas, taupė kiekvieną eurą bei nesukaupė to priemonių rezervo tokio, kokio šiandien reikia. Kolegos, atvažiuojantys iš didžiųjų ligoninių, sako, kad ta situacija visur labai panaši.“

Aradva nuotr.
Foto: Organizatorių nuotr.

E. Skarakodienė džiaugiasi, kad atsirado miestelėnų, kurie neabejingi esamai situacijai. Pirmasis pagalbos ranką savo krašto ligoninei ir medikams ištiesė vietos verslininkas A. Radvila. Dėl jo skirtų lėšų, ligoninė jau užsisakė 100 respiratorių, 100 chirurginių kaukių, 1000 medicininių kepurių, 20 apsauginių kostiumų ir 400 antbačių.

„Mes labai džiaugiamės, kad verslininkai šiuo, visiems labai sunkiu periodu, kai daugelis užsidarę namuose, skaičiuoja kiekvieną centą, sugeba pasidalinti tuo, ką turi, nors ir jų verslo, tikėtina, kad laukia sunkmetis. Dažnai pasiteisina taisyklė, kad kuo žmogus mažiau turi – tuo jis sugeba daugiau dalintis. Čia kalbu apie mūsų, nedidelio miesto, verslininkus, kurių ištekliai gal ir nėra dideli, bet jie suvokia medikų svarbą, neskaičiuojamas darbo valandas ir jų auką, todėl stengiasi bent kažkaip palengvinti esamą situaciją. Štai kita miesto gyventoja prisidėjo kitaip – per savaitgalį savo rankomis pasiuvo net 100 daugkartinio naudojimo kaukių ir atvežė jas į ligoninę. Tai ne tik gražios kalbos, kuriomis švaistosi politikai, o realūs veiksmai“, – Kaišiadorių ligoninės vadovė tikisi, kad šis pavyzdys įkvėps ir kitus mažųjų miestų verslus bei verslininkus.

Savi darbuotojai ir jų saugumas – svarbiausias prioritetas

Nepaliko A. Radvila ir savo žmonių be apsaugos priemonių, kurios yra tiesiog būtinos, kad toliau saugiai vyktų darbai. Visi jo parduotuvių darbuotojai – su apsaugos kaukėmis ir pirštinėmis. Jų saugumui parduotuvėse įrengtos permatomo stiklo pertvaros, kad būtų išvengta bet kokio sąlyčio su klientais: vietiniais ar parvykusiais iš užsienio. „Viskuo iš karto pasirūpinome pagal reikalavimus – ir apsaugos kaukėmis, kitomis apsaugos priemonėmis, ir dezinfekciniu skysčiu bei pirštinėmis, – patikina A. Radvila. – Iš paskutiniųjų stengiamės dėl savo darbuotojų gerovės, kad jie jaustųsi saugiai, patirtų kuo mažesnę įtampą dėl dabartinės situacijos.“

Aradva nuotr.
Foto: Organizatorių nuotr.

„Taksi automobiliuose įrengėme apsaugines sieneles, parduotuvėse sutrumpinome darbo laiką, šiuo metu laukiame siuntos respiratorių, kuriuos išdalinsime visiems savo darbuotojams. Esame labai dėkingi visiems mūsų įmonių darbuotojams, nes tik dėl jų pastangų, supratimo visi kartu galime judėti į priekį. Puikiai suprantame, kad darbuotojai – mūsų didžiausias turtas. Vieni pas mus dirba bene nuo verslo sukūrimo pradžios, kiti – porą dešimtmečių ar mažiau, tačiau visi jie mums brangūs. Ko verta parduotuvė su spyna ant durų?“ – apie tai, kad žmogiškieji ištekliai versle yra didžiausia vertybė, kalba kaišiadorietis.

„Mūsų bendruomenė nėra didelė, mes kaip šeimos nariai – turime vieni kitus palaikyti, remti, padėti. Juk miestelėnų šeimos – mano parduotuvių „Pasagėlė“ klientai, pramogų centro lankytojai, naudojasi kitomis mūsų paslaugomis. Kaip aš galiu būti abejingas jiems ar medikams, kurie lyg kareiviai be ginklų eis į karą su koronavirusu. Manau, kad visi turėtų ieškoti būdų, kaip medicinos sektoriui padėti“, – sako A. Radvila.

Pastebi darbuotojų susitelkimą ir supratingumą dėl situacijos rimtumo

Visgi, verslininkas sako, kad karantininė situacija ir jo verslą tiesiogiai palietė. Nors parduotuvės ir taksi, kad ir su svyruojančiomis pajamomis, bet gali funkcionuoti, kiek kitaip yra su viešbučių, pramogų ir laidojimo namų verslais. Pramogų ir konferencijų centras „Pas Radvilą“ nuo pirmosios karantino dienos turėjo nutraukti veiklą.

„Darome susirinkimus, tariamės, svarstome. Daugelis iki šiol buvo savo sukauptose atostogose. Joms pasibaigus, kreipsimės paramos dėl prastovų. Ieškome išeičių, kaip išsaugoti darbuotojus. Žmonės perima naujus darbus, pavyzdžiui, prekių išvežiojimą į namus, kas yra visiška naujiena Kaišiadoryse,“ – apie strateginius sprendimus pasakoja A. Radvila.

Verslininkas sako, kad bandys padėti senjorams ir senjorėms bei vienišiems žmonėms, negalintiems apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais. Būtent dėl to ir pradėtas maisto pristatymas į namus, o ateities planuose yra ir kavinės maisto išvežiojimas miestelėnams.