Tiek įmonė „Kauno švara“, tiek kiti komunalinių paslaugų sektoriaus atstovai remiasi užsienio šalių praktikomis ir nori apsaugoti savo darbuotojus nuo tiesioginio kontakto su galimai užterštomis pakuotėmis, todėl stabdo atliekų rūšiavimo linijos bei atliekų priėmimo aikštelių darbą. Įmonė atsakingai vertina tiek žmonių, tiesiogiai dirbančių atliekomis, sveikatą, tiek ir bendrai COVID-19 plitimo grėsmę, jei šie darbai ir toliau vyktų.

Sergančių atliekos – tiesiogiai pavojingos jas rūšiuojantiems ir jų artimiesiems

Pandemija kelia iššūkius, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo praktika bei procedūromis: darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių, atliekų tvarkymo reikalavimų, bendrų procedūrų atliekų sektoriui.

Visgi, atliekų tvarkytojai jau priėmė sprendimą karantino laikotarpiui – laikinai nutraukti atliekų rūšiavimo linijos veiklą. Pasak Kauno regiono atliekų tvarkymo centro technologo Algimanto Adomaičio, bėda ta, kad sergančių žmonių buitinės atliekos negali būti atskirtos, o tai nėra saugu: „Įsivaizduokite paprastą scenarijų. Gyventojai, kurie yra karantine ir, galbūt, serga ar „nešioja“ koronavirusą, būną namuose. Jie naudoja vienkartines kaukes, pirštines, popierių. Visgi, nėra specialių vietų, kur tokias atliekas galima atskirai palikti ir neutralizuoti. Taigi, dalis, įtariu, būtų tiesiog surenkamos kartu su rūšiavimui skirtomis šiukšlėmis“.

Apie pavojų, kylantį darbuotojams, kurie tiesiogiai dirba su tokiomis atliekomis, kalba ir „Kauno švaros“ atstovas Jonas Tumpa: „Mūsų darbuotojai atliekų rūšiavimo linijose tiesiogiai liečia visas galimai užterštas pakuotes. Taip, jie dirba su pirštinėmis, tačiau vis tiek išlieka didelė tikimybė užkratą ne tik patiems pasigauti, tačiau pernešti jį į savo namų aplinką“.

„Kauno švara“ nuotr.

Kaip yra kitose valstybėse?

Siekdama atsakyti į savo narių prašymus, „ACR +“ (tarptautinis miestų ir regionų tinklas, kurio tikslas – skatinti tvarų išteklių valdymą bei pagreitinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos jų teritorijose ir už jos ribų) remiasi kitose Europos šalyse įdiegtomis sistemomis bei sprendimais, kaip tvarkyti atliekas šiuo pandeminiu laikotarpiu.

Dalis Europos šalių, pavyzdžiui: Belgija, Prancūzija, Italija, Lenkija, Norvegija, Estija ir kitos, atliekų priėmimo aikštelių ir rūšiavimo punktus uždarė. Visų šalių aplinkos ministerijų nutarimuose pabrėžiama tas pats: „Toks sprendimas priimtas, nes norima išvengti lankytojų bei darbuotojų užsikrėtimo COVID-19“.

Tiesa, Europos šalys nesiima drastiškų priemonių, galinčių sukelti gyventojams nepatogumų ir užtikrina buitinių atliekų tvarkymo paslaugų tęstinumą, tai yra: buitinių atliekų surinkimą nuo durų iki durų. Dalis šalių, norėdamos sumažinti aplinkosaugai daromą žalą dėl šios situacijos, gyventojų prašo prie situacijos gerinimo prisidėti ir kuo ilgiau nemesti perdirbamų atliekų į bendrus šiukšlių konteinerius, jas laikyti pas save iki kol atliekų surinkimo tvarka grįš į įprastą.

Taip pat, dalis Europos šalių priėmė sprendimą atliekas deginti. Vieni – tas, kurios yra saviizoliacijoje esančių gyventojų, kiti – sergančių, o treti – kaip tai nusprendė Lenkijos vyriausybė, visas atliekas vežti tiesiai į deginimo įmonę ar sąvartyną, prieš tai jų neapdorojant rūšiavimo įmonėse.

„Kauno švara“ nuotr.

Komunalininkai mato realią grėsmę, o savivaldybių atstovai – ne

„Karantino metu atliekas, kurios galėjo turėti kontaktą su užsikrėtusiais koronavirusu, rekomenduojame vežti tiesiai į deginimo centrus arba į sąvartynus, kad išvengtume tiesioginio žmogaus kontakto su tomis atliekomis“, – sprendimą Kaunui ir kitoms komunalininkų įmonėms, siūlo „Kauno švaros“ atstovas J. Tumpa.

Deja, aplinkos ministerija ir savivaldybių atstovai kol kas nėra linkę apriboti mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklos (MBA) ir atliekų rūšiavimo linijos veiklų bei neįvertina visų rizikų. Komunalininkai, savo ruožtu, pasvėrę visus pavojus ir, remdamiesi kitų šalių praktika, skambina pavojau varpais ir prašo bent karantino metu apriboti MBA ir atliekų rūšiavimo linijos veiklą.

Vyriausybei pateiktame rašte „Kauno švara“ prašo ekstremalios situacijos metu leisti pakuočių ir pakuočių atliekų (įtraukiant ir antrines žaliavas), surinktas iš atliekų turėtojų, vežti į Kauno kogeneracinę jėgainę deginimui, taip siekiant kuo platesniu mastu apriboti koronaviruso pandemijos plitimą.

„Kauno švara“ nuotr.

Įmonė valdžios dėmesį atkreipia ir į tai, kad įtakos tokiam sprendimui turi apsisaugojimo priemonių trūkumas rinkoje: „Šalyje nėra pakankamai reikiamų individualių apsaugos priemonių, reikalingų užtikrinti darbuotojų, rankiniu būdu rūšiuojančių galimai užkrėstas pakuotes, apsaugą nuo COVID-19 viruso, todėl galimai koronavirusu užkrėstų pakuočių rankinis rūšiavimas regioniniuose atliekų tvarkymo centruose bei kitose įmonėse yra pavojingas žmonių sveikatai bei gyvybei“.

Aplinkos ministras – kol kas nemato pavojaus

Remiantis aplinkos ministerijos rekomendacijomis, esantys saviizoliacijoje, šiukšles turėtų dėti į vandeniui atsparius maišus, jų iki konteinerių patys nenešti, bet palikti už durų. Visiems kitiems gyventojams, net ir nesantiems saviizoliacijoje, ministerija pataria nuo kitų atliekų atskirti servetėles, tualetinį popierių, vienkartines nosines, apsaugines kaukes.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

„Karantino laikotarpiu gyventojai šias atliekas turėtų mesti į atskirą maišą, kuriam prisipildžius, jis turi būti dedamas į papildomą maišą, sandariai užrišamas ir metamas į mišrių komunalinių atliekų konteinerį“, – pranešime spaudai praėjusią savaitę sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

„Kauno švara“ atstovai teigia, kad tokių veiksmų tikrai neužtenka ir reikia imtis griežtesnių darbuotojų, dirbančių komunalinių paslaugų sektoriuje, apsaugos priemonių. Pasak jų, atliekų priėmimo aikštelių ir rūšiavimo punktus uždarė daugelis Europos valstybių, tad tokia praktika reikia vadovautis ir Lietuvai.