Nuo 2019 m. Danijos mokesčių inspekcijai pasidalinus į septynis atskirus skyrius, pastarieji suaktyvino savo veiklą ir pradėjo kur kas atidžiau analizuoti šalyje dirbusių ar dirbančiųjų gautas mokesčių lengvatas bei permokas. Dėl to pastaruoju metu ne vienas šioje šalyje dirbęs žmogus sulaukė laiškų, kuriuose prašoma pagrįsti gautas mokestines lengvatas. Viskas atrodo normalu ir įprasta, kol nepaaiškėja, kad šios lengvatos įgytos neteisėtai. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Danijoje veikia progresinė mokestinė sistema. Mokestiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d. Kovo mėnesio pirmąją arba antrąją savaitę (2020 m. kovo 9 d.) visiems Danijos gyventojams arba tiems, kurie šioje šalyje gyveno ir dirbo, yra paruošiama metinė pajamų deklaracija. Kiekvieno asmens pareiga tampa užpildyti deklaraciją, taip sužinant, ar jis nėra skolingas valstybei, o, galbūt, valstybė jam turi grąžinti permoką.

Tačiau dažnas emigrantas nekalba vietine kalba, o informacijos, kaip teisingai užpildyti deklaraciją, kuri yra pateikiame danų arba anglų kalbomis, yra pakankamai mažai. Todėl žmonės į pagalbą pasitelkia „Facebook“ grupes, „Google“ paiešką ar reklamas vietiniuose laikraščiuose. Tačiau tokia terpė yra puikiai tinkama sukčiams, kurie tikisi iš jūsų pasipelnyti, o tai bedarydami – užraukia jums nemalonumų.

„Baltic Business House & Baltic Advice“ informuoja susiduriantys su atvejais, kai į juos kreipiasi asmenys, kuriems mokesčius tvarkė įmonės, įprastai įsteigtos Lietuvoje arba Olandijoje. Paprastai tokios įmonės slepiasi už raktinių žodžių „susigrąžink mokesčius“. Sukčius atpažinti galima iš neinformatyvios, neprofesionalios svetainės, iš abejonių keliančios informacijos apie juos. Neretai tokie „mokesčių susigrąžinimo padėjėjai“ turi tik socialinių tinklų paskyras.

Kaip pasakoja ekonominiais klausimais konsultuojantys specialistai, tokios, mokesčių grąžinimo paslaugas teikiančios, įmonės skelbiasi galinčios padėti susigrąžinti mokesčius už visą laikotarpį, pragyventą tam tikroje Europos Sąjungos šalyje. Tačiau tokia informacija yra klaidinga, kadangi mokestinius metus sudaro tik 12 mėnesių ir susigrąžinti galima tik permoką.

Tie patys, nelegalią veiklą vykdantys asmenys, socialiniuose tinkluose dažnai dalinasi „sėkmės istorijomis“, kaip į Lietuvą grįžusiems emigrantams padeda gauti mokestines lengvatas, kurios iš tiesų jiems nepriklauso, o už padarytą „pliusą“ prašo susimokėti sėkmės mokestį.

Praėjusiais metais į „Baltic Business House & Baltic Advice“ kreipėsi asmuo, kuriam mokesčių kortelė per penkerius metus buvo sukoreguota taip, kad buvo įrašomos lengvatos, kurios, pagal mokesčių mokėtojo statusą Danijoje, jam nepriklausė, nes asmuo į šalį atvykdavo dirbti komandiruotės principu. Per tuos metus buvo priskaičiuota 20 tūkst. kronų (beveik 2700 eurų) suma, kurią vyras dabar privalo grąžinti Danijos mokesčių inspekcijai.

Įstatymiškai Lietuvos gyventojams, kurie yra komandiruojami dirbti į Daniją, mokestinė lengvata priklauso tik pirmuosius dvejus metus. Pagal tarpvalstybinį Lietuvos ir Danijos susitarimą, ilgesniam laikotarpiui dirbant pas tą patį darbdavį, mokestinės lengvatos nėra taikomos. Išlygos yra taikomos turintiems „grænserne“ statusą arba geltoną sveikatos draudimo kortelę su lietuvišku adresu („dobbelt domicæl“ statusas). Tačiau įstatymų nežinantys asmenys tampa lengvu grobiu sukčiams, kurie tikina, kad gali nesunkiai išgauti mokestines lengvatas bet kuriam laikotarpiui.

Kita „paslauga“, už kurią sukčiai pageidauja vadinamojo sėkmės užmokesčio – atostoginių atgavimas. Dažnas emigrantas nežino, kad jo uždirbti atostoginiai Danijoje yra kaupiami į atskirą fondą. Atostoginiai yra išmokami į asmens virtualią banko sąskaitą „mKonto“, kuri elektroniniu būdu susieta su visomis valdžios institucijomis Danijoje. Norint atsidaryti tokią sąskaitą, reikia pateikti asmens tapatybės dokumentą, užpildyti ir išsiųsti anketą, tada paštu gauti aktyvacijos kodą ir tik tuomet visos permokos ar atostoginiai automatiškai įkrenta į šią banko sąskaitą. Tačiau nešvaria veikla užsiimančios įmonės už „pagalbą“ dažnai nurodo sava „mKonto“ sąskaitą ir pasiima 10 proc. „mokestį už paslaugą“ iš asmens uždirbtų atostoginių.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai 3–4 metus Danijoje gyvenę žmonės, atsakingai bei sąžiningai mokėję mokesčius, tačiau užkibę ant sukčių kabliuko ir susigundę žadamais pinigais, praėjus penkeriems metams gauna laišką, kuriame nurodoma, kad yra skolingi ir už laikotarpį, per kurį jie jau nebegyveno šioje šalyje.

Kaip veikia sukčiai?

„Baltic Business House & Baltic Advice“ norėdami išsiaiškinti, kaip veikia organizuoto sukčiavimo formulė, patys kreipėsi į vieną iš tokių įmonių su prašymu padėti sutvarkyti pajamų deklaraciją. Pasak bendrovės atstovų, vienas iš skiriamųjų bruožų, kuris gali identifikuoti, kad įmonės užsiima nešvariais reikalais, primygtinai reikalaujama viską atlikti nuotoliniu būdu bei yra prašoma sumokėti avanso mokestį.

Sumokėjus avansą, vėliau yra prašoma atsiųsti parašą, kuris yra įklijuojamas į bendradarbiavimo sutartį. Pasirašydamas tokią sutartį asmuo įmonei suteikia visus įgaliojimus savo vardu. Tai reiškia, kad įmonė neprisiima jokios atsakomybės ir net išsiaiškinus, kad pajamų deklaracija buvo užpildyta neteisingai, visa kaltė krenta ant tokią paslaugą gavusio asmens, todėl sukčiai iš balos išlipa visiškai sausi.

Toliau, naudodamiesi asmens prisijungimais prie elektroninės valdžios vartų, nelegalią veiklą vykdantys žmonės tvarko jo duomenis taip, lyg tai darytų pats žmogus. Mokestinėms permokoms yra nurodoma ne asmens, o būtent tos įmonės banko sąskaita, į kurią pervedus pinigus, jie nusiskaičiuoja 10 proc. sėkmės mokestį, o likutį perveda į šią paslaugą užsisakiusio asmens sąskaitą. Teisiškai įrodyti, kad tokia įmonė sukčiavo, taip pat neįmanoma, nes asmens parašas tiesiogiai įgaliojo tai daryti.

Viso susirašinėjimo su sukčiais metu „Baltic Business House & Baltic Advice“ atstovai reikalavo, kad galėtų atvykti ir gyvai pasirašyti sutartį, tačiau su jais bendravę asmenys ilgai išsisukinėjo, aiškindami, kad visas operacijas atlieka tik nuotoliniu būdu, nes jų biuras nėra pritaikytas susitikimams, kol galiausiai juos demaskuoti pasiryžusius mokesčių konsultantus tiesiog užblokavo.

Ką daryti jei jumis visgi pasinaudojo?

Jei gavote laišką iš Danijos mokesčių inspekcijos su prašymu pagrįsti gautas mokestines lengvatas, tačiau to padaryti negalite, deja, skolos jums išvengti nepavyks, mat Danijoje skolos senaties terminas nėra taikomas. Toks sukčiavimo būdas šioje šalyje yra traktuojamas kaip ekonominis nusikaltimas, todėl, vos tik jus pasiekus informacijai, kad esate skolingas – kuo skubiau kreipkitės tiesiogiai į Danijos mokesčių inspekciją. Jei nemokate kalbos ar nesate įsitikinęs, kad gerai išmanote mokesčių sistemą, į pagalbą galite pasitelkti buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančias įmones. Svarbiausia – visada rodyti iniciatyvą, kad norite geranoriškai ištaisyti šią situaciją.

Savo ruožtu, mokesčių inspekcija Danijoje yra pasirengusi pasiūlyti 10-ies mėnesių mokėjimo planą, per kurį asmuo dalimis gali grąžinti neteisėtai gautus pinigus, o taip pat siūlo grįžti į šalį ir atidirbti skolą. Visgi, „Baltic Business House & Baltic Advice“ atstovai sako, kad pasitaiko ir tokių žmonių, kurie nesiruošia grąžinti pinigų. Pasak specialistų, tai tikrai ne išeitis, mat negrąžinus tokios skolos, ji yra perduodama Lietuvos antstoliams, pradeda augti palūkanos, o dar blogiau – viskas gali nukeliauti net ir iki teismo. Būtent taip ir nutiko vienam į „Baltic Business House & Baltic Advice“ besikreipusiam asmeniui, kuris vis atidėliojo problemos sprendimą, kol galiausiai ši pasiekė teismą ir dabar vyriui gresia 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Verta paminėti ir tai, kad 2016 m. Danija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Latvija, Lietuva, Prancūzija ir Vokietija. Nuo to laiko finansinės šių šalių institucijos dalinasi informacija apie rezidentus, kurie gyvena Danijoje. Tai reiškia, kad kiekvienais metais, apie lapkričio mėnesį, Danijos mokesčių inspekcija gauna informaciją apie šalyje gyvenančių asmenų iš minėtų šalių sąskaitų likučius, kurie yra įtraukiami į metinę pajamų deklaraciją. Nuo 2020 metų ne tik Lietuva dalinasi informacija su daniškomis institucijomis, bet ir Lietuvos VMI gauna informaciją iš Danijos.
Ir nors tai jau yra nemažas žingsnis kovojant su finansiniais nusikaltimai, žadama, kad ateityje informacija apie asmenų pajamas bus pasiekiama dar plačiau. Dėl to numatoma, kad tokios skolos bus perduotos Valstybinei mokesčių inspekcija, o tai dar labiau suaktyvins neteisėtai mokestines lengvatas įgijusių asmenų paieškas.

Kaip „nepasimauti“?

Nuo kovo 9 d. prasidėjus metinei pajamų, gautų Danijoje, deklaracijai, „Baltic Business House & Baltic Advice“ ragina informacijos, apie tai, kaip teisingai deklaruoti pajamas, pirmiausia ieškoti Danijos mokesčių inspekcijos puslapyje.

Tačiau, jei norite gyvos konsultacijos ar realios pagalbos tvarkant pajamų deklaraciją, prieš tai rekomenduojama įsitikinti, kad įmonė, kuriai patikėsite savo finansus, iš tiesų yra patikima. Siūloma atkreipti dėmesį į tai, kad kaina už atliktą paslaugą turi būti fiksuota ir nepriklausomai, ar gausite permoką, ar turėsi grąžinti valstybei, nesikeičianti.

Negana to, svarbu įsitikinti, ar tokias paslaugas siūlančios įmonės yra įregistruotos įmonių registre, ar jos teikiasi išrašyti sąskaitą faktūrą, ar mokestinės permokos nurodomo į jūsų asmeninę, o ne tos įmonės sąskaitą. Taip pat vertėtų paskaityti atsiliepus apie tą įmonę, tačiau vien tik jais aklai tikėti taip pat neverta. Patikima ir atsakinga įmonė turėtų suteikti galimybę pasirašyti sutartį gyvai.