Laimingas darbuotojas – tai ne tas pats, kas laimingas žmogus
Neseniai pasirodė informacija, kad „Norfos“ prekybos centrų darbuotojų, sveriančių greitai gendančius produktus, tvarkančių vitrinas, fasuojančių, kepančių gaminius uždaruose skyriuose algos nuo šio mėnesio didės 12 procentų. Pernai įvairių kategorijų bendrovės darbuotojams taip pat buvo didinamas darbo užmokestis, ir labiausiai jis didėjo mažiau uždirbantiesiems.
Pasak „Norfos“ vadovo ir savininko D. Dundulio, stabilus atlyginimų didinimas yra normali praktika, o žmones laimingais daro ne tik pinigai. „Juk viskas sukasi ne tik apie darbą, yra daug kitų, žmogui svarbių, gyvenimo sričių. Jo laimė gali būti namai, šeima. Šiandien žmogus laimingas, rytoj jau nelaimingas. Visgi, kai darbuotojo gaunamas atlygis yra didesnis, jo laimės indekso tikimybė taip pat didėja. Kita vertus, yra žmonių, kurių atlyginimas tikrai simboliškas, bet jie sako, kad yra laimingi. Man pačiam, jei viskas darbe vyksta sklandžiai, aš jaučiu vidinę ramybę, o tai mane daro laimingu. Na ir atvirkščiai, kai darbinėje srityje „gaisrai“, man tai tikrai nei ramybės, nei laimės neprideda.“
Žiniasklaidoje ne kartą pasirodė pranešimai, kad „Norfoje“ yra sandėlininkų, uždirbančių po 1700 eurų „į rankas“. Tačiau D. Dundulis teigia, kad tiek uždirba tikrai ne visi sandėlininkai, ir pasakoja, nuo ko priklauso identiškus darbus „Norfoje“ atliekančių žmonių atlyginimai. „Mūsų darbuotojai, dirbantys tą patį, gali uždirbti labai skirtingus atlyginimus. Jie net ir laiko tiems darbams gali sugaišti vienodai, tačiau jų atlygis skirsis. Kaip veikia mūsų sistema? Viskas priklauso nuo labai konkretaus dalyko – atlikto darbo. Jeigu atliktas darbas yra tris kartus mažesnis, tuomet ir atlygis bus tris kartus mažesnis.“
Kuo efektyviau dirbsi, tuo didesnis bus atlyginimas
Pasak pašnekovo, pavyzdžiui, skaičiuojant pardavėjų atlyginimus, vertinami trys aspektai: apyvarta, nuskanuotų prekių kiekis ir klientų skaičius. „Tikrai yra tokių kasininkių, kurios dirba greitai, yra malonios, todėl klientai išties stengiasi stotis prie jų kasos. Tai ypač jaučiama mažesniuose miestuose, kur pirkėjai lankosi nuolat ir tikrai pripranta prie konkretaus žmogaus, nes jis, pavyzdžiui, malonesnis, mandagesnis. Pastebime, kad tokiose parduotuvėse prie vienos kasos gali stovėti penkių žmonių eilė, o prie kitos – vos keli. Didžiuosiuose miestuose – kiek kitaip, čia pirkėjų eilė formuojasi labiau standartiniu būdų (kur mažiau žmonių, ten ir einu).“
„Norfos“ vadovas ir savininkas pastebi, kad ši sistema suteikia galimybę visiškai objektyviai įvertinti kiekvieną darbuotoją: „Tą procesą, kaip pardavėja elgiasi su pirkėjais, tarsi turėtų stebėti parduotuvės vadovas, tačiau aš manau, kad pasaulyje neegzistuoja besąlygiškai objektyvus žmogus, todėl mes vadovaujamės tik skaičiais“.
Pradėkime nuo patogių darbo sąlygų ir abipusės pagarbos
Sakoma, kad darbuotojus skatina keletas skirtingų dalykų: pradedant bendromis kolektyvo veiklomis, lanksčiu darbo grafiku, sumažintomis darbo valandomis, o baigiant maloniu, pozityviu bendravimu ar skaidrumu. D. Dundulis, kalbėdamas apie darbuotojų gerą psichologinę būklę darbo vietoje, akcentuoja ką kitą: „Manau, kad kiekvienam darbuotojui labai svarbios darbo sąlygos, aplinka. Na, pavyzdžiui, juk didelis skirtumas vairuotojui, ar prekes kasdien vežioti su nauju, patogiu sunkvežimiu, ar su seniena? Manau, kad daugelis vairuotojų geriau gaus kažkiek mažesnį atlygį, bet rinksis naują savo darbo priemonę, ir labai abejoju, kad atsiras tokių, kurie sutiks gauti šiek tiek daugiau, bet vairuoti „kamazą“. Taigi, darbo priemonės ir darbo sąlygos turi labai didelę įtaką, norint motyvuoti darbuotojus“.
Sėkmingas verslininkas pabrėžia ir dar vieną faktorių, didinantį darbuotojų laimės indeksą – tai atmosfera kolektyve. „Aš visada už tai, kad kolektyvo santykiai turi būti pagarbūs, sveiki. Iš abiejų pusių: tiek iš vadovų, tiek iš pavaldinių. Juk dabar daug kalbama apie mobingą, kurį patiria darbuotojai dėl netinkamo vadovų elgesio. Tiesa, pats susidūriau su labai daug atvejų, kai ta nepagarba egzistuoja iš kitos – darbuotojo – pusės.“
Kelis dešimtmečius nesikeičiantys darbuotojai – didelė vertybė
Šiuolaikinė darbuotojų karta darosi vis drąsesnė, todėl darbdaviams iškyla rimtas iššūkis – išlaikyti sėkmingai dirbančius specialistus. Pirma – į juos jau investuota laiko ir pinigų. Antra – pokyčiai neretai mažina darbo našumą ir stabdo įmonės augimą. Galima pastebėti, kad darbus itin dažnai ir lengvai keičia jaunosios kartos atstovai, kurie turi mažiau baimių bei daugiau savimi pasitiki.
„Aš manau, kad visos amžiaus kategorijos turi savo privalumų ir trūkumu. Mūsų įmonėse yra nemažai žmonių, kurie čia dirba jau 20–25 metus. Jie visko matė labai daug, viską žino, man regis, jų net negalima lyginti su tais, kurie čia žengia savo pirmuosius žingsnius. Aš pats puikiai atsimenu, kai studijavau universitete ir tie studentai, kurie mokslus buvo baigę prieš dešimt metų, aiškino, kad jie buvo žymiai „kietesni“, tačiau kuo? Kiek žmonija gyvuoja, tiek, manau, vyksta tas kiekvienos kartos savo privalumų demonstravimas. Aišku, mūsų jaunimas turi didelį pranašumą su visomis IT žiniomis, tad darbo rinkoje jie tikrai nėra silpnesni. Pastebiu tik vieną šiuolaikinės kartos trūkumą – žmonės darosi fiziškai silpnesni. Jie sėdi labai daug prie kompiuterių ir mažai juda“, – mintimis dalinosi virš trijų tūkstančių darbuotojų turintis verslininkas.
Žmogus visada nori būti įvertintas
D. Dundulis tvirtina, kad jo valdomose įmonėse didelės darbuotojų kaitos nėra, tačiau bendrai paėmus darbo rinkoje – šis procesas gana aktyvus.
„Pats laikmetis irgi diktuoja savo „madas“. 1990–2000 metais darbų buvo labai mažai, tad jei įsidarbindavai – tos vietos ir „laikydavaisi“. Mano karta ir mano tėvų karta – tai vėlgi skirtingi požiūriai į stabilumą bei pokyčius darbinėje sferoje. Žmogui būdinga ieškoti vietos, darbo, kuriame jam yra geriau. Jeigu jo kompetencija paaugo ir jis tam tikrame darbe jaučiasi jau neįvertintas, jis ieško kito ir jame auga iki kito lygio. Reikia tik džiaugtis, kad žmonės tobulėja.“
Finansinis skatinimas – pats svarbiausias
„Ko į darbą darbuotojas eina? Mano nuomone, pirmiausia – uždirbti pinigų. Kitas dalykas – realizuoti save. Įsivaizduokite, jei savirealizacijos lygis būtų labai aukštas, bet finansinio įvertinimo nebūtų, aš abejoju, ar kas nors norėtų tokioje pozicijoje dirbti“, – svarsto pašnekovas.
Jauni darbo rinkos dalyviai neretai kritikuojami, kad daugiausiai orientuojasi į tai, kiek uždirbs. D. Dundulis teigia, kad jam tai atrodo visiškai normalu: „Jei pinigai – vienas svarbiausių kriterijų, tuomet ir klausimas apie atlygį pokalbio į darbą metu yra labai normalus. Juk ir darbus žmonės neretai keičia būtent dėl galimybės didinti savo finansinę gerovę. Manau, kad labai svarbu, kiek darbuotojas uždirbs, ir jei uždirbs padoriai, tai save galės motyvuoti įvairiomis pramogomis, poilsiu ar tuo, kas jam patinka.“
Didelė dalis vadovų „ateina“ iš žemesnių pozicijų
Ar sėkmingo verslo formulė stipriai susijusi su laimingais darbuotojais? „Pas mus, administracijoje, didelės kaitos nėra, todėl manau, kad mūsų darbuotojai yra laimingi. Aišku, yra sveikintini malonūs „išėjimai“, pavyzdžiui, į motinystės atostogas. Dažniausiai į vadovaujančias pozicijas mes stengiamės kviesti žmones iš vidaus, labai retai kažką pasirenkame iš išorės. Kitaip tariant, skatiname įmonės darbuotojų augimą. Tačiau kita „bėda“, kad tie žmonės, pas mus dirbantys dvidešimt ar daugiau metų, sėkmingai įsitvirtinę savo srityse, todėl nėra jokio poreikio juos keisti“, – paklausus, ar karjeros galimybės taip pat skatina darbuotojus kuo geriau dirbti, tobulėti ir didinti įmonės pelną, atsako pašnekovas.
Kalbant bendrai apie darbuotojų laimės indeksą ir pasitenkinimą savo darbo vieta, D. Dundulis pastebi, kad neverta „pamesti galvos“ ir reikia žvelgti iš abiejų barikados pusių: „Visada turi išlikti pusiausvyra. Mano nuomone, kraštutinumai į vieną ar kitą pusę – nėra gerai. Jei kažkas turi per didelį galingumą, bus bėdų. Su tuo itin susiję ekonomikos ciklai. Pavyzdžiui, 2008 metais, prieš krizę, darbuotojai turėjo per dideles galias. Pamenu vieną pavyzdį, kurį man papasakojo iš statybų sektoriaus. Darbų vadovas statybininkui liepia atlikti vieną ar kitą darbą, o šis jam atšauna: „nedarysiu, žiūrėk, kitoje pusėje gatvės irgi vyksta statybos, nepatinka – išeinu ten“. Kai atsirado ta tokia tendencija – ne dirbti, o reikalauti pinigų, mes žinome pasekmes, kas nutiko. Ką noriu tuo pasakyti? Visų svarbiausia yra balansas ir abipusė – tiek darbuotojo, tiek darbdavio – pagarba“.
Sėkmingo verslininko atžalos taip pat „paragavo“ fizinio darbo parduotuvėse
Daugeliui gali kilti minčių, kad milžiniško verslo vadovo ir savininko vaikams viskas lyg „ant lėkštutės padėta“, o sandėlininkų ar kasininkų darbo jie net neįsivaizduoja. Vienas sėkmingiausių ir turtingiausių šalies žmonių šį stereotipą griauna. Keturių atžalų tėvas pasakoja, kad vasarą jo vaikai du mėnesius darbuojasi „Norfos“ parduotuvėse.
„Vienas sūnus, studijuojantis Lietuvoje, visą laiką dirba pusę etato, o kiti mokosi užsienyje, bet irgi vis kažkaip prisideda prie šeimos verslo. Neseniai vienas vaikų sukūrė IT programą valgyklai. Taigi, visi kažką daro. Mes visada norėjome ir skatinome, kad jie išbandytų tą paprastą, fizinį darbą parduotuvėse. Manau, kad jei norime, jog su vaikais būtų mažiau problemų, jie turi dirbti“, – pasakoja pašnekovas.
Kokiais vadovais linki būti savo vaikams?
Paklausus D. Dundulio, kaip jis įsivaizduoja savo vaikus ateityje, baigus mokslus, jis sako, kad pirmiausia jiems linki niekada neprarasti kelių savybių. „Visi mano vaikai pasirinko aukštąjį mokslą, todėl tikiu, kad ateityje užims ir vadovaujančias pareigas. O kokiais vadovais jiems linkiu būti? Norėčiau, kad jie jaustų balansą tarp dviejų svarbių savybių: žmogiškumo kitiems ir rezultato siekimo. Gali būti kraštutinumas – tik rezultato siekimas, tuomet darbuotojai bus nelaimingi, nemotyvuoti. Kita vertus, jei vadovas į viską žvelgs tik per žmogiškumo prizmę, pamiršdamas esminį verslo tikslą – siekti rezultato, tokia įmonė ilgai negyvuos. Versle vadovas turi būti reiklus, kad būtų sukuriamas pats geriausias produktas, tačiau niekada neprarasti žmogiškumo“, – sako daugiau nei 143 parduotuves turinčios įmonės savininkas.
Užsakymo nr.: PT_83472669