Dizaineriai nusprendė kūrybiškai panaudoti atliekas – kuria gaminius iš to, ką mes išmetame

Prieš mesdami plastikinius butelius į mišrių atliekų konteinerius, vis daugiau žmonių sustoja ir pagalvoja, kokios yra neteisingo rūšiavimo pasekmės. Šis augantis žmonių sąmoningumas reikalauja pokyčių ne tik kasdieniame žmonių gyvenime, bet ir produktų gamyboje, tad nenuostabu, kad rinkoje atsiranda vis daugiau tvarių produktų. Apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria patys kūrėjai, savo darbuose taikantys „zero waste“ („nulio atliekų“) koncepciją, pasakoja tvaraus dizaino ženklo „INDI“ įkūrėjas Simonas Tarvydas ir interjero dizainerė Justina Skurdelytė.

Norėjo panaudoti medžiagą, kurios daug išmetame

Nors, kaip sako S. Tarvydas, daugelis dizainerių pradeda bandydami sugalvoti originalų daiktą ar objektą, jo paties istorija prasidėjo nuo medžiagos paieškos. Pastebėjęs, kad aplinkoje yra daug perteklinės medžiagos – popieriaus, dizaineris nusprendė pamėginti iš jo ką nors sukurti.

„Pirmiausia pagalvojau apie šviestuvus – gyvename gana tamsiai, tad norėjosi į interjerą įnešti šviesos. Taip prasidėjo eksperimentai su popieriumi – mėginimai jį malti, smulkinti, žiūrėti, kokias savybes turi ir panašiai. Eksperimentai truko gana ilgai – apie metus, tačiau rezultatas – visai neblogas. O popierius tuo ir įdomus, kad dirbant su juo jis pradeda atskleisti savo savybes, kurių net nesitiki rasti: netikėti paviršiai, tekstūros, atspalviai“, – apie savo pasirinktos medžiagos ypatybes pasakoja dizaineris.

Kūrėjas atskleidžia, kad visada galvojo apie aplinką, kurioje gyvena, tad ir tvarių produktų koncepcijos jam nebuvo tolimas dalykas.

„Visąlaik galvojau apie tvaresnę aplinką, stengiausi nešiukšlinti, rūšiuoti. Taip kilo mintis panaudoti medžiagą, kurios mes ne tik daug naudojame, bet ir išmetame“, – priduria Simonas Tarvydas.

Šiandien tvaraus dizaino ženklas „INDI“ siūlo iš popieriaus pagamintus šviestuvus, laikrodį, vazonus gėlėms ir kitas įvairias interjero detales, o pats dizaineris džiaugiasi, kad jų kūrinių kelias yra ganėtinai tvarus.

„Mes naudojame antrinę, vietinę žaliavą, kurios nereikia gabenti iš toli, gamybos metu stengiamės nepalikti atliekų, vėlgi, galvojame apie daiktų patvarumą, kad jie tarnautų ilgai. Galvojame apie tai, kas su jais atsitinka, kai jie nustoja veikti kaip dizaino objektai, tad dariau eksperimentus ir pamačiau, kad tą medžiagą būtų galima panaudoti vėl. Galima sakyti, kad susidaro toks kaip uždaras dizaino ratas“, – sako jis.

Tvarumo koncepcijos neriboja kūrėjo

Pasak dizainerio, šiandien šiuolaikiniai dizaineriai nebekuria tiesiog daiktų – rinkoje pristatomi sistemingai kurti produktai, galvojant apie visą jo gyvenimo ciklą: nuo žaliavų iki daikto perdirbimo.

Paklaustas, ar „zero waste“ koncepcija riboja kūrimo procesą, S. Tarvydas sako, kad ne, mat kaip tik yra labai daug galimybių, tereikia pažvelgti kūrybiškai.

„Tvarus dizainas turi milžinišką potencialą, kurio šiandien mes dar nesame sugalvoję, kaip išnaudoti. Tai yra įvairiausios gamybos procesuose likusios medžiagos, daiktai, kuriuos mes jau panaudojome ir galime naudoti antrą, trečią kartą juos perdarant, perdažant ar pakeičiant funkciją. Reikia tik gerų idėjų“, – prideda jis.

Šiai nuomonei antrina ir interjero dizainerė Justina Skurdelytė. Dirbdama su klientais, ji pastebi, kad vis dažniau atsiranda žmonių, kurie įsirengdami namus ieško tvaresnių sprendimų.

„Aš noriu, kad žmogus apsvarstytų, nepirktų aklai, savo erdvės neperkrautų nereikalingais daiktais, tačiau tai yra labai individualu – priklauso, kiek žmogus į savo namus nori tos tvarios filosofijos įsileisti. Tačiau dažnai pasitaiko, kad žmonės pradeda nuo virtuvės ir prašo, kad būste atsirastų speciali vieta rūšiavimui ar lentyna stiklainiams, kuriuos žmonės vėliau kažkur panaudos“, – sako ji.

Tiesa, pasak namų interjero specialistės, remonto ar statybų metu atliekų lieka labai daug, tad norint prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo reikėtų pagalvoti ir apie tai.

„Lieka ir gipso plokščių, ir tinko, ir plytų, ir medžio atplaišų. Žinoma, ne viską įmanoma panaudoti, tačiau visada galima sugalvoti įvairių sprendimų, tereikia kūrybiškai pažvelgti į patį sprendimą. Aš pati buvau sugalvojusi, kad tą sienos dalį, kurią išimame montuodami rozetes, taip pat galime panaudoti kaip, pavyzdžiui, vietą smilkalams įsidėti“, – idėjomis dalijasi J. Skurdelytė.

Kopijos gali pakenkti ne tik verslui, bet ir vardui

Vis dėlto, ne mažiau svarbi produkto gyvavimo sąlyga yra jo apsauga. Kaip sako dizaineris Simonas Tarvydas, šiandien gyvename laikais, kai kopija nuo originalo skiriasi nedaug.

„Aš žiūriu paprastai: jeigu kažkas darys kažką panašaus – viskas gerai, tačiau jeigu tai yra akivaizdi kopija, tada, žinoma, padeda dizaino apsauga. Kai pats darai dizainą, tu už jį jauti atsakomybę, nes supranti įdėtą darbą ir garantuoji kokybę. Jeigu kažkas nuplagijuos, tačiau to daikto negamins taip nuoširdžiai ir atsakingai – tai gali kenkti tavo vardui, verslui ir pačiai idėjai“, – mintimis apie dizaino registravimą dalijasi kūrėjas.

Tam pritaria ir Justina Skurdelytė – pati skaudžiai nukentėjusi, kai buvo nukopijuoti jos anksčiau kurti pinti krepšiai.

„Praėjus maždaug metams mano veiklos, pradėjau iš pažįstamų girdėti, kad atsirado labai panašūs produktai – mano krepšių kopijos. Tad užregistravau jų dizainą, apsaugojau savo gaminius, tačiau viskas taip ir pasibaigė – kopijų gamintojų nesumažėjo. Aš juos vadinu tik gamintojais, ne kūrėjais, nes kūryba – procesas, kuris tiesiog natūraliai ateina, kur tu nieko nedarai per prievartą, ir kuriam tu jau paskui atiduodi daug pastangų ir energijos“, – sako ji.

Jeigu turite klausimų dėl intelektinės nuosavybės apsaugos – kreipkitės į Valstybinį patentų biurą: https://vpb.lrv.lt/lt/
Informacija el. paštu: [e-mail]
Informacija telefonu: 8 5 278 0290