Vilniaus miesto savivaldybės žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėja Lina Koriznienė pripažino, kad sunku pritraukti kandidatus dalyvauti atrankose:„ Šiuo metu Vilniaus savivaldybė 16 kandidatų siūlo užimti mokyklinių įstaigų direktorių vietas, artimiausiu metu išeis dar keturi darbo skelbimai, tačiau norinčių rasti nėra lengva“
Pasvarsčiusi, kad vienus galėjo išgąsdinti švietimo įstaigų vadovams keliami reikalavimai, pagaliau kiti galbūt nemato darbo skelbimų. L.Koriznienė paaiškino priėmimo tvarką. Konkursas yra skelbiamas likus maždaug penkiems mėnesiams iki pačios atrankos, data yra derinama su Nacionaline švietimo agentūra. „Per šiuos mėnesius kandidatai turėtų išsilaikyti bendrųjų gebėjimų testą, – pasakojo L.Koriznienė. – Konkurso reikalavimai vadovams yra patvirtinti švietimo ministro įsakymu, o atrenkant kandidatus didelį vaidmenį vaidina mokyklų bendruomenė. Būtent trys jos atstovai dalyvauja ir atrankos komisijoje. Todėl skatiname prieš dalyvaujant konkurse aktyviai prisistatyti bendruomenei, papasakoti savo viziją ir tikslus. Mokyklų vadovai turi turėti pedagoginio darbo stažą, vadovavimo patirties ir pedagoginės krypties studijų išsilavinimą.“
Vilniaus mero pavaduotojo Vytauto Mitalo teigimu, tai daug iššūkių reikalaujantis prasmingas darbas. Juk nuo mokyklos vadovo priklauso, kaip susiklostys mokyklos bendruomenės gyvenimas, kaip susiformuos mokytojų kolektyvas, kokie prioritetai bendraujant su mokytojais, mokyklos bendruomene bus iškelti. „ Vadovai šiam darbui yra skiriami kadencijoms, ne visi ryžtasi šiam iššūkiui, tačiau ir miesto savivaldybė nesiruošia palikti vadovų nuošalyje, – pripažino mero pavaduotojas.
Todėl mes pakankamai investuojame, kad naujieji vadovai būtų kuo sklandžiau įvesti į ugdymo procesą, taip pat nepamirštame ir jau dirbančių, kad jie tobulėtų toliau. Tikiuosi, kad artimiausiu metu norinčių kandidatuoti skaičius padidės.“
Pasak V.Mitalo, surasti veržlų ir aktyvų vadovą nėra lengva. Labai svarbios ir asmeninės savybės, padedančios kryptingai siekti tikslų, kuriuos nusibrėžia mokyklos bendruomenė su direktoriumi: „Vadovas yra tas asmuo, kuris gali pastebėti kylančius iššūkius, mokymosi proceso sunkumus, psichologinį nusistatymą. O svarbiausia savybė – noras dirbti, mylėti savo darbą ir jame matyti prasmę“.
Sostinės savivaldybė ieško būdų, kaip paskatinti pedagogus imtis vadovaujamo darbo švietimo įstaigose. „ Startavo būsimųjų vadovų lyderystės programa kodiniu pavadinimu „Pavaduotojų akademija“, kuri įgyvendinama bendradarbiaujant su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu, – dalijosi patirtimi mero pavaduotojas. – Kviečiame dalyvauti mokyklų vadovų pavaduotojus, kurie galėtų būti potencialūs kandidatai pretenduoti į vadovo postą. Dar yra mentorystės programa – pirmus metus dirbantiems naujiems mokyklų vadovams mes suteikiame mentorystės pagalbą iš labiau patyrusių partnerių“.
Daugelis naujųjų vadovų įvertino ir Vilniaus švietimo Pažangos centro projektus, kurie padėjo susipažinti su procesais, vykstančiais kitose užsienio šalyse, pasidalinti gerąja patirtimi, patobulinti vadovavimo įgūdžius. Nedrįstantiems imtis atsakomybės mero pavaduotojas priešpastato didžiulę šio darbo prasmę ir galimybę kūrybiškai atsiskleisti, kad mokykla judėtų tinkama linkme, pagerinti mokinių pasiekimus, jų savijautą. Vis dėlto savivaldybės atstovas pabrėžia sudėtingą veiklos pobūdį, nes vadovas yra atsakingas ne tik už savo, bet ir už viso didelio kolektyvo veiklos rezultatus, kurie dažnai priklauso ne vien tik nuo jo, bet ir kitų darbuotojų darbo kokybės, mokinių motyvacijos, jų gabumų, socialinių gyvenimo sąlygų, tėvų finansinės padėties, šeimos narių tarpusavio.
Neretai mokyklų vadovai tampa situacijų įkaitais keičiantis švietimo politikai, kai yra spaudžiami iš kelių pasirinkti sprendimus. Šiuo atveju savivaldybė taip pat ieško kelių, kaip padėti. „Dabar mes teikiame teisines konsultacijas pagal aiškų ir greitą algoritmą, kurios pasiekia mokyklų vadovus, – vardijo V.Mitalas. – Taip pat siekiame palengvinti naštą, susijusią su biurokratija ir privalomais dokumentais, stengiamės juos iš anksto sukomplektuoti pagal tam tikrus nuostatus, o jei kiltų neaiškumų, sukursime naują labai greitų konsultacijų mechanizmą, kurie padės įveikti biruokratizmo kelią“.
Beje, tekantis stogas taip pat gali priversti pamiršti svarbius strateginius tikslus, tačiau čia, pasak V.Mitalo, savivaldybė pasistengs, kad mokyklų vadovų kasdienybė būtų lengvesnė.
„Daugeliui tenka kartais būti tiesiog ūkvedžiais, rūpintis infrastruktūra, kai vadovas turėtų rūpintis labiausia ne ja, o ugdymo turiniu, – pripažino savivaldybės atstovas. – Siekdami įveikti šį iššūkį, mažais žingsneliais artėjame prie tam tikro švietimo įstaigos standarto, kuris padėtų vadovams mažiau rūpintis ūkiu, todėl dabar yra skiramos didelės investicijos į infrastruktūros pagerinimą“.
Šiemet sostinės savivaldybė atnaujino ir suremontavo 252 mokyklas ir darželius visame mieste. Ugdymo įstaigų atnaujinimui ir statybai skirta daugiau nei 16 mln. eurų. Taip pat planuojama atnaujinti 10 sporto aikštelių ir 8 stadionus prie sostinės mokyklų. „Taigi dabar jau bent galvos skaumo dėl varvančio stogo nebebus“, – patikino mero pavaduotojas.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą. Turinys apmokėtas.
Užsakymo nr.: PT_83016649