„Ruduo lygiai toks pats dėkingas medžių sodinimui laikas kaip ir pavasaris. Medžių vegetacija jau pasibaigusi – jie be lapų, todėl peržiemoję visas savo jėgas skirs įsišaknijimui ir prigijimui. Ruduo taip pat dėkingas tuo, kad yra gan drėgnas periodas – todėl palaistymas garantuotas. Būtent todėl skubame sodinti naujus sostinės medelius gatvėse, kurie jau po kelių metų džiugins miestiečius žaluma ir atgaiva“, – sako Želdynų skyriaus vedėja Giedrė Čeponytė.
Medžių rūšys pasirinktos atsižvelgus į susiformavusią lają – ateityje medžiai tik dar labiau augs ir kurs pavėsį. Vietos sodinukams parinktos ties naujai nutiestais dviračių takais ir šalia kitų tranzitinių gatvių, taip užpildant iki tol buvusias tuščias zonas.
Šį rudenį bus sodinami nedideli medeliai – iki 1,5 m aukščio, tačiau dėl tinkamų oro sąlygų turės geras galimybes augti. Po 5-7 metų medžiai visiškai įsitvirtins ir prigis miesto gatvėse. Medelius mieste šiuo metu prižiūri UAB „Stebulė“.
Vilniečiai ir patys gali savo iniciatyva dar šį rudenį apsiželdinti teritorijas šalia savo namų ar daugiabučių. Centrinėse daugiabučių rajonų vietose rekomenduojama sodinti šermukšnius, gudobeles, ožekšnius, totorinius klevus, putinus, jazminus, lanksvas. Atokesnėse daugiabučių kvartalų erdvėse labiau tinka klevai, liepos, beržai, pušys, eglės, raudonieji ąžuolai, jazminai, alyvos. Svarbu žinoti, kad medžiai sodinami ne mažiau kaip 10 metrų atstumu nuo pastato sienų su langais, o nuo pastato sienos be langų – ne mažiau 5 m, nuo apšvietimo atramų (stulpų) – ne mažiau 4 m, nuo pėsčiųjų tako ribos – 0,7-1,5 m.
Patartina sodinti ne liaunus, bet jau paūgėjusius sodinukus, kurių kamienas būtų 18–20 centimetrų apimties. Ir, įtvirtinus juos kuolais, pririšti. Viena, tokį medelį sunkiau nulaužti, tad vandalams mažiau niežti nagai. Antra, paaugęs medelis jau būna išvaizdus. Vilniečiai dažniausiai prašo leidimo ąžuolams sodinti. Pasak G.Čeponytės, nors tai – nuostabūs medžiai, Vilniuje nėra tinkamos žemės jiems augti. Ąžuolai netrunka įsikibti į riebią, molingą dirvą, bet sostinės dirvožemis – tai priesmėlis, kuriame daug geriau auga liepos ar klevai.
Šeškinėje gyvenanti Jadvyga Novickienė pasidžiaugė žaliosiomis sostinės erdvėmis. „Iš tiesų pastebiu, kaip gražėja mūsų gatvės, o ypatingai tos, kurios naujai sutvarkytos, – dalijosi įspūdžiais moteris.
Gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas Selemonas Paltanavičius pripažino, kad mums brangiausi yra mūsų krašto medžiai, tačiau miesto žaliosios erdvės gali būti formuojamos ir iš mums svetimų kraštų rūšių. „Žinoma, prieš sodinant mažame medelyje reikėtų matyti medį, kuris kada nors užaugs, ar neužstos pastatų, kitų objektų“, – teigė S.Paltanavičius. Labai svarbu, anot pašnekovo, tinkamai parinkti medžių ir krūmų rūšis, nes ir dabar aplinkosaugininkui tenka matyti nemažai medžių, pasodintų ne vietoje, o ir rūšys pasirinktos ne pačios tinkamiausios.
„Mieste negali būti sodinami trumpai gyvenantys medžiai, todėl tuopos, drebulės, tuo labiau uosialapiai klevai prastas pasirinkimas. – aiškino S.Paltanavičius. – Jų mediena minkšta, šakos lūžinėja ir kelia grėsmę. Pavojinga ir greitai apmirštanti šaknų sistema, nes tokie medžiai virsta, lūžta papūtus menkiausiam vėjeliui. Ar tinka liepos – geriausia rinktis tik mūsiškę, mažalapę liepą, kuri užauga tvirta“.
Gamtininko teigimu, miestų želdynams tinka ąžuolai, klevai, beržai, guobos, vinkšnos, įvežtiniai bukai ar riešutmedžiai. Puošniai atrodo eglės ir pušys. „Nesiūlyčiau sodinti pūslenio, baltauogių meškyčių, trumpaamžis juodauogis šeivamedis, vėlyvoji ieva taip pat prastai atrodo, – patarė gamtininkas. – Tačiau be reikalo pamiršome mūsų vietinius šermukšnius, taip pat pavasarį nuostabiai žydinčias įvairias vyšnias, migdolus“.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.
Užsakymo nr.: PT_82658217