„Visi teršalai, kurie patenka į vandenį, laikui bėgant, pagal savo tam tikras fizikines ar chemines savybes, linkę kauptis nusėsdami į dugną arba kaupdamiesi gyvuosiuose organizmuose. Tam tikra dalis teršalų kaupiasi jų riebaliniuose audiniuose, kepenyse, raumenyse ir tai nėra gerai nei patiems gyviesiems jūros organizmams, nei maisto vartotojams tai yra žmonėms“, – teigia dr. Sergej Suzdalev, Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas.
Anot mokslininko, didžiausią rūpestį kelia gyvsidabrio koncentracija vandenyje ir nuosėdose. Tai – labai toksiškas metalas, kurį gali lengvai pasisavinti gyvūnai, o vėliau gyvsidabris su maistu patenka į žmonių maisto grandinę. Ir nors tai natūraliai gamtoje egzistuojantis metalas, bet kokia padidinta jo koncentracija byloja apie užterštumą.
Pastaruoju metu mokslininkai padidėjusią gyvsidabrio koncentraciją fiksuoja žuvų audiniuose tiek Baltijos jūroje, tiek Kuršių mariose. Gyvsidabriui patekus į jūrinių gyvūnų organizmus, jis paprastai nebepašalinamas ir jame kaupiasi.
„Kai gyvsidabrio koncentraciją aptinkame gyvuosiuose organizmuose, galime kalbėti apie istorinės taršos buvimą. Ilgą laiką gyvsidabrį naudojant žmogaus reikmėms, į aplinką buvo išleista šimtai tūkstančių tonų gyvsidabrio“, – tikina Eglė Jakubavičiūtė, Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos mokslo darbuotoja.
Šiuo metu gyvsidabris skirtingose pasaulio šalyse naudojamas įvairiai, Europoje – labai ribotai. Naudoti gyvsidabrį pramonėje uždrausta. Kituose pasaulio regionuose daugiau gyvsidabrio vis dar naudojama pramonės veikloje ir mažo masto aukso gavybos sektoriuje.
Gyvsidabrio koncentracija paprastai yra didesnė plėšrių žuvų organizme, nes šios ėda mažesnius gyvūnus, kurių organizme jau yra tam tikras kiekis gyvsidabrio. Todėl valgant didesnes plėšrias žuvis, pvz., tunus arba durklažuves, paprastai suvartojama daugiau gyvsidabrio, negu valgant mažesnes žuvis, kurios yra žemesnėje maisto grandinės dalyje.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet atlieka teršalų žmogaus maistui skirtuose produktuose tyrimus.
„Yra tiriami sunkiųjų metalų, švino, kadmio, gyvsidabrio kiekiai žuvų raumenyse. Taip pat tiriamos dioksinų grupės teršalų koncentracija, įskaitant ir polichlorintų bifenilų koncentracijas. Tiriamos pačios populiariausios maistui vartojamos žuvų rūšys Lietuvoje. Tokios kaip menkės, strimėlės, betlingiai, lašišos“, – sako Eglė Jakubavičiūtė, Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos mokslo darbuotoja.
Jūros, upių vandenis teršia pramonė, žemės ūkis, transportas ir neatsakinga pavienių žmonių veikla – netinkamai tvarkomos nuotekos. Į gyvuosius organizmus patenka ir kartu su nuotėkomis į jūrą atkeliaujantys žmogaus buityje naudojami įvairūs chemijos teršalai.
Pastaruoju metu nemažai diskutuojama, ar Baltijos jūroje gyvenančios žuvys vis dar yra valgomos? Mokslininkai tvirtina, kad gyventojai gali būti ramūs – jūros žuvys tikrai tinkamos žmonių mitybai. Tiesa, patartina nepiktnaudžiauti žuvies patiekalais kaip ir bet kokiu kitu maistu. Porą kartų per savaitę suvalgyti žuvies mokslininkai netgi rekomenduoja. Tokiu atveju, didelė tarša mūsų organizmo nepasieks.
Apie projektą
Pranešimas parengtas įgyvendinant Aplinkos apsaugos agentūros, vykdomą projektą „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų (būklės vertinimo) atnaujinimas”pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos šeštojo Sąjungos prioriteto „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“ priemonę „Žinių apie jūros būklę gerinimas“. Projektas įgyvendinamas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondų lėšomis.
Projektas skirtas įgyvendinti 2008/56/EB Europos Parlamento ir Tarybos Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje įtvirtintus jūros aplinkos valdymo principus bei reikalavimus, nustatančius Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus. Projekto veiklos apima kompleksinį Lietuvos jūros rajono aplinkos būklės taip pat ūkinės veiklos ir susijusių poveikių tokių kaip eutrofikacija, tarša pavojingomis medžiagomis ir šiukšlėmis, laivyba, žuvininkystė, vertinimą. Siekiama įvertinti aplinkos būklės pokyčius lyginant du laikotarpius: 2012-2017 metus su 2007-2011 metais. Įvertinus būklės pakitimus, bus peržiūrėti aplinkos apsaugos tikslai.
Projekte suplanuoti jūros aplinką teršiančių šiukšlių pakrantėje lauko tyrimai bei naujausių duomenų apie šiukšles, susikaupusias jūros dugne, povandeninio triukšmo poveikį jūros aplinkai įvertinimas. Projekte bus išnagrinėta informacija apie impulsinius garsų šaltinius jūroje ir jų keliamą poveikį, esamą triukšmo lygį jūros rajone, sukeliamą laivybos.
Numatytos stebėsenos programų (jūros šiukšlių, povandeninio triukšmo, paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose, į NATURA 2000 įtrauktų rifų) parengimas ar atnaujinimas pagal Direktyvos 2008/56/EB reikalavimus.
Projekto įgyvendinimui pasitekti mokslininkai ekspertai iš Klaipėdos universiteto, Gamtos tyrimų centro bei Aplinkos apsaugos politikos centro.
Užsakymo nr.: PT_82192151