Pažeidėjai neišvengė baudų

Prevencinė akcija prieš šiukšlintojus Kaune pradėta „Kauno švara“ ir Kauno miesto savivaldybės iniciatyva. Akcija startavo dar balandžio mėnesį, kai prie konteinerių buvo įrengtos pirmosios vaizdo stebėjimo kameros.


Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Rimanto Vilimo teigimu, sprendimas jas įrengti pasiteisino – jau po pirmųjų mėnesių užfiksuoti ir identifikuoti pora dešimčių pažeidėjų. „Dabar vasara, tad ir žmonių Kauno mieste yra daug mažiau. Vis tik, tai nesutrukdė surasti pažeidėjų: iš viso per metus suskaičiuotume 31 pažeidimą, iš kurių net 20 – įrengus vaizdo kameras“, – skaičius vardija jis.

Pasak R. Vilimo, visi užfiksuoti administraciniai pažeidimai buvo susiję su Tvarkymo ir švaros taisyklių arba miesto savivaldybės tarybos patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymu.

„Kauno švaros“ nuotr.

Nors baudos už šiuos pažeidimus siekia iki 600 eurų, pasak R. Vilimo, šios baudžiamosios priemonės taikomos itin piktybiškiems pažeidėjams. Tie, kurie supranta pažeidę taisykles ir patys sutvarko šiukšles, gauna tik žodinį įspėjimą. Vis dėlto, vaizdo kamerose užfiksuotiems pažeidėjams lengvai išsisukti nepavyko – jie gavo administracinius įspėjimus ir baudas.

Pašnekovas priduria, kad priežastys, dėl kurių Kauno miesto gyventojai buvo nubausti – pasikartoja. „Dažniausiai vyrauja labai panašūs pažeidimai: prie konteinerių paliekamos arba įvairios statybinės medžiagos, likusios po įvairių remonto darbų, arba senų baldų dalys“, – sako Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus atstovas.

Paklaustas, ar pažeidėjus nustatyti buvo sudėtinga, pašnekovas teigia, kad tai padaryti nesunkiai padeda gera vaizdo kamerų raiška. Visi jie buvo identifikuoti pagal užfiksuotus žmonių atvaizdus arba jų transporto priemonių valstybinius numerius.

„Kauno švaros“ nuotr.

Vaizdo kameros – prevencijai ir žmonių požiūriui keisti

Kaune jau yra įrengtos 20 vaizdo kamerų, o iki šių metų pabaigos planuojama įrengti dar daugiau – virš 50. Šalia atliekų tvarkymo aikštelių kabo ir įspėjamieji ženklai, informuojantys gyventojus, kad jie yra filmuojami.

Kaip sako Rimantas Vilimas, nors vaizdo kameros padėjo nustatyti konkrečius pažeidėjus ir juos nubausti, jos, pirmiausia, yra skirtos tam, kad netvarkingi gyventojai imtų keisti savo požiūrį ir nepaliktų savo atliekų bet kur.

„Jos geriausiai veikia kaip įspėjimas – žmonės žino, kad jos yra ir kad jie gali būti nufilmuoti. Taip tikimės, kad vis daugiau gyventojų ims vengti daryti šios rūšies pažeidimų“, – teigia jis.

Tam pritaria ir UAB „Kauno švaros“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas, kuris tikisi, kad vaizdo įrašai sudrausmins miesto gyventojus, nesilaikančius numatytos tvarkos, ir padės išvengti ne vienos iš to kylančios problemos.

„Kauno švaros“ nuotr.

„Bendrojo naudojimo konteinerius užkraudami didelių gabaritų atliekomis ar šalia esančią teritoriją, žmonės, pirmiausia, kuria netvarką savo mieste. Žinoma, priklausomai nuo to, kokias atliekas jie palieka, šios gali ne tik skleisti nemalonų kvapą, bet ir būti pavojingos žmonių sveikatai, juos sužaloti, ar per ilgą laiką teršti dirvožemį bei vandenį“, – vardija direktorius.

S. Lazauskas priduria, kad siekiant sumažinti pažeidėjų skaičių mieste, neabejingais turėtų likti ir patys kauniečiai. Pašnekovas skatina juos fiksuoti pažeidėjus ir pažeidimus bei taip padėti užkirsti kelią aplinkos taršai ir lėšų švaistymui, mat ne vietoje paliktų atliekų tvarkymas pareikalauja papildomų finansinių išteklių, dėl ko vėliau išauga atliekų tvarkymo kaštai ir patiems gyventojams.


Visas didelių gabaritų atliekas žmonės turėtų pristatyti į specializuotas surinkimo vietas. Kauno miesto gyventojai visas tokio tipo šiukšles gali nemokamai vežti į Kauno RATC ir UAB „Kauno švaros“ didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikšteles. Daugiau informacijos apie atliekų priėmimo taisykles ir aikštelių darbo laiką rasite čia: http://www.kaunoratc.lt ir http://www.svara.lt/.

Užsakymo nr.: PT_81953289