„Kauno Miesto savivaldybės Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse yra aiškiai nurodyta, kad fiziniams ar juridiniams asmenims yra griežtai draudžiama atliekas (statybos ir griovimo, biologiškai skaidžias, elektros ir elektroninės įrangos, didžiagabaritės) mesti į komunalinių atliekų ir kitus tam nepritaikytus konteinerius ar palikti šalia šių įrenginių, išmesti pakelėse ar kitose tam nepritaikytose vietose, palikti maišuose ar pilti atliekas šalia kolektyvinių konteinerių“, – aiškina UAB „Kauno švara“ Miesto valymo ir atliekų valdymo direktorius Darius Stasikonis.
Ir visgi, nors taisyklėse didelių gabaritų, elektronikos ir panašių atliekų palikimas tam neskirtose vietose yra traktuojamas kaip šiukšlinimas, pasak D. Stasikonio, dalis žmonių to nesupranta ir savo ar kitų kauniečių kiemus paverčia nelegaliais sąvartynais, kurie sukelia aibę problemų.
„Pirmiausia tai yra „bardakas“. Per apdėtas atliekas aplink konteinerius gyventojai negali prieiti, o atliekų tvarkytojai privažiuoti prie konteinerių. Biologiškai skaidžios atliekos pūva ir skleidžia nemalonų kvapą. Negana to, tokios atliekos gali būti pavojingos ir žmonių sveikatai. Kieme žaisdami vaikai gali susižeisti, o ilgalaikėje perspektyvoje dirvožemį ar vandens telkinius užteršusios kenksmingos medžiagos gali patekti į žmonių organizmus“, – teigia pašnekovas.
Tenka patuštinti pinigines
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė atskleidžia nemalonę tiesą ne tik neteisingai atliekomis atsikratantiems žmonėms, bet ir su tuo visai nesusijusiems gyventojams.
„Atliekų surinkimas iš gamtinės aplinkos kainuoja brangiau nei jų sutvarkymas, todėl galima sakyti, kad dėl ne vietoje paliktų atliekų, nukenčia ir pačių gyventojų piniginės, nes išauga atliekų sutvarkymo kaštai. Taip pat už buityje susidarančių atliekų sutvarkymą, infrastruktūros sukūrimą ir išlaikymą gyventojai kai kuriose savivaldybėse susimoka mokėdami rinkliavą už atliekų tvarkymą. Todėl raginame gyventojus pasinaudoti šiomis paslaugomis ir atliekų į gamtą neišmesti“, – sako I. Krikštopaitytė.
Gyventojai apie pastebėtus galimai daromus atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus gali informuoti policijos pareigūnus skubios pagalbos telefonu 112, kreiptis tiesiogiai į Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus arba Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistus.
„Gavus gyventojų nusiskundimus apie netinkamą atliekų tvarkymą, pareigūnai reaguodami į pranešimą, fiksuoja įvykį, įformina visas pirmines įvykio aplinkybes ir medžiagą apie padarytą nusižengimą perduoda Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistams“, – informuoja Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistė Dovilė Bernotaitė.
Pasak I. Krikštopaitytės, nustatyti atliekų savininką padeda gyventojų atsiunčiamos nuotraukos ar vaizdo įrašai, kur aiškiai matomas atliekas išpilantis asmuo ar automobilio, su kurio jis atvyksta, valstybiniai numeriai.
„Gyventojus, pamačiusius ne vietoje atliekas paliekančius žmones, raginame juos sudrausminti – fiksuoti pažeidimus bei siųstų viešąją tvarką prižiūrinčioms institucijoms. Labai gerai, jei pavyksta pažeidėjus atpažinti iš jų veido. Gavę pranešimą apie netinkamai tvarkomas atliekas, aplinkosaugininkai kaskart vyksta apžiūrėti nelegalių sąvartynų (šiukšlynų) ir bando rasti įrodymų bei nustatyti atliekų šeimininką. Dažniausiai padeda šiukšlėse rasti seni dokumentai. Tokiu atveju, kai pavyksta nustatyti atliekų savininką, yra taikomos poveikio priemonės. Tai yra piniginė bauda ir privalomasis nurodymas sutvarkyti atliekas“, – pasakoja AAD atstovė.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 367 str. 1 d. už Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus numatyta nuo 30 iki 140 eurų bauda, o nusižengimą padarius pakartotinai– nuo 140 iki 600 eurų. Priklausomai nuo pažeidimo mąsto bei žalos aplinkai, bauda gali išaugti iki kelių, ar tam tikrais atvejais – iki 6000 eurų.
Kaip reikėtų atsikratyti atliekomis?
„Panaudotas padangas, naudotą alyvą, tepalo filtrus, tuščias alyvos, stabdžių, aušinimo skysčių ir kt. pakuotes, tepaluotas pašluostes, drabužius, skudurus, stabdžių, aušinimo skysčius, akumuliatorius galima pristatyti į didelių gabaritų (stambiagabaričių) atliekų surinkimo aikšteles. Iš gyventojų šios atliekos priimamos nemokamai. Atlikus automobilio remonto darbus autoservisuose, likusias pavojingas ir nepavojingas atliekas autoservisai privalo surinkti. Transporto priemonės savininkui gali atiduoti tik tinkamas pakartotiniam naudojimui transporto priemonių detales, surašę specialų aktą. Iki 80% transporto priemonių dalių ir detalių gali būti perdirbamos“, – pasakoja I. Krikštopaitytė.
„Be to, savivaldybės ne mažiau kaip du kartus per metus vykdo stambiagabaričių atliekų surinkimo akcijas miesto rajonuose, prieš tai informuodamos gyventojus. Kitais atvejais gyventojai stambiagabarites atliekas iki aikštelių turi nugabenti patys“, – priduria AAD specialistė.
Kauno mieste tokio tipo atliekas galima pristatyti į Kauno RATC ir UAB „Kauno švara“ Didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikšteles, kurių tikslus adresus, darbo laiką ir priėmimo sąlygas galima rasti internete http://www.kaunoratc.lt ir http://www.svara.lt/.
Pažeidėjai jau stebimi
Dar balandžio mėnesį Kaune buvo pradėta prevencinė akcija prieš šiukšlintojus – pastatytos pirmosios kameros, fiksuojančios miesto teritoriją teršiančius asmenis. Šiuo metu įrengta 20 kamerų, o iki 2019 m. pabaigos planuojama iš viso įrengti virš 50 kamerų.
„Tikimės, kad vaizdo įrašai padės sudrausminti miestiečius, kurie nesilaikydami numatytos tvarkos užkrauna bendrojo naudojimo konteinerius ar šalia jų esančią teritoriją didžiagabaritėmis, statybos ir žaliosiomis atliekomis. Norime, kad ir kauniečiai neliktų abejingi neatsakingam žmonių elgesiuiprašome jų fiksuoti nusižengimus ir taip padėti užkirsti kelią mūsų aplinkos taršai ir miesto lėšų švaistymui“, – ragina UAB „Kauno švara“ viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa.
Užsakymo nr.: PT_81765993