„Turime daug planų tvarkyti viešąsias erdves daugiabučių rajonuose. Jos buvo įrengtos dar tada, kai buvo statomi didieji daugiabučių rajonai. Jos buvo numatytos poilsiui, bendruomenių susibūrimui, tačiau niekas jomis nesirūpino, į jas nebuvo investuojama, todėl tos teritorijos nunyko, degradavo, ant daugelio žmonėms ėmė statyti automobilius, nes trūksta parkavimo vietų“, – daugelio vilniečių realijas įvardija Vilniaus miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė.
Pokyčiai – tariantis su bendruomenėmis
Ir sako, kad tokios viešos erdvės pamažu tvarkomos. Ties, jų labai nemažai. „Daugiabučių rajonų viešąsias erdves – parkelius, skverus, sodus – koks jų mastelis bebūtų nesvarbu, bandome tvarkyti bent po dešimtį per metus. Savo sąraše tokių erdvių turime net keturiasdešimt. Tai didžiulis ir ambicingas uždavinys miestui. Tačiau kai kuriose vietose vilniečiai jau džiaugiasi pokyčiais šalia savo namų“, – pasakoja R.Matonienė.
Ji sako, kad pokyčiai vyksta kalbantis su bendruomenėmis: „Kviečiame gyventojus diskutuoti, išsakyti savo poreikius. Tada sutvarkytos erdvės tampa vietos bendruomenių susibūrimo vietomis, o ne beveidėmis tranzitinėmis erdvėmis. Juk nesutvarkyta vieta kviečia ant jos užvažiuoti, atsistoti ir ją panaudoti kitiems poreikiams. Ir priešingai, sutvarkyta, apšviesta, aiškiai matome vieša erdvė grąžinama žmonėms, į ją jau nestatomi automobiliai.“
Tokios erdvės šalia daugiabučių atgaivinamos sutvarkant dangas, kartais sodinami nauji želdynai, arba iškertami menkaverčiai krūmai, kurie anksčiau buvo populiarūs, tačiau dabar labai išvešėjo ir mažina saugumo jausmą, kai auga šalia laiptinių ir užstoja matomumą. Taip pat įrengiami nauji lauko treniruokliai, vaikų žaidimų aikštelės, pastatomi suoliukai, įrengiamas apšvietimas.
Sostinės daugiabučių kiemuose įrengiami ir žalieji „koriai“. Tai papildomos vietos automobilių statymui. Žalieji „koriai“ – tai greitesnis ir ekonomiškesnis užstatytų daugiabučių kiemų problemos sprendimo būdas.
„Atnaujinome želdynų projektų viešinimo tvarką ir kalbamės, diskutuojame su bendruomenėmis – ko jie nori matyti savo namų aplinkoje. Ir tik tada imame projektuoti: surašome projektavimo užduotį, darome projektinius pasiūlymus, dar kartą susitinkame, žiūrime, ar visiems tai priimtina ir tik tada rengiame techninį projektą ir imame įgyvendinti planus tam tikrais etapais, nes daugelio vilniečių pageidavimai tikrai ambicingi“, – apie pokyčius tvarkant daugiabučių aplinką pasakoja R.Matonienė.
Ji sako, kad sostinės savivaldybė yra parengusi bei patvirtinusi programą tokių erdvių tvarkymui. Taigi, savo kieme nematantys pokyčių gyventojai neturėtų nusiminti, jų aplinka irgi keisis. Miesto tvarkymo planus rasite Savivaldybės puslapyje vilnius.lt skiltyje Miesto ūkis ir transportas, Gyvenamosios aplinkos gerinimo programa 2019 m.
Amatų skveras – nauja erdvė Senamiestyje
„Yra parkų, skverų centrinėje miesto dalyje, kurie labai apleisti ir juos taip pat būtina tvarkyti. Ir tai darysime. Visi darbai vyksta pagal suplanuotą eiliškumą“, – sako R.Matonienė.
Pasak jos, vienas iš artimiausių darbų – Balsio skvero tvarkymas. Taip pat baigtas ir patvirtintas Amatų skvero Naujamiestyje projektas. „Tai teritorija šalia Amatų gatvelės, tarp Kauno ir Švitrigailos gatvių, šalia loftų pastatų. Ten gyvena nemažai žmonių, atsikėlė daug jaunų šeimų su mažais vaikais, tačiau šalia nėra jokios viešos erdvės, kur jie galėtų išeiti į lauką. Džiaugiamės, kad ten buvo nemažas neužstatytas plotas. Ten ir suprojektavome skverą, prieš tai jo viziją aptarę su gyventojais“, – pasakoja R.Matonienė.
Skvero įrengimas bus finansuojamas ES lėšomis. Ten bus aikštė renginiams ir paviljonas veikloms, vieta aktyviam sportui, krepšinio aikštelė, specialios erdvės riedutininkams. Nors visa ta erdvė bus urbanistinio charakterio, tačiau suplanuota ir ramesnė žalia zona po medžiais.
„Net nedideli, tačiau sutvarkyti žalieji ploteliai pagerina šalia gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę, aplinka tampa tvarkingesnė, gražesnė. Rodos, nedidelis žalumos intarpėlis, tačiau žmonėms iškart maloniau. Būtent taip pakeitė aplinką J.Basanavičiaus ir M.K.Čiurlionio gatvių sankirtoje įrengtas nedidelis skveras“, – sako R.Matonienė.
Neries senvagėje vėl telkšos ežerėliai
Dar vienas didžiulis projektas nustebins vilniečius bei sostinės svečius. Buvusioje senojoje Neries vagoje bus atkurta ežerėlių sistema, kuri ir žymės buvusią senvagės kryptį.
„Ta ežerėlių sistema eina kone per visą miestą, Ozo parką ir baigiasi tiek Nerimi Žirmūnuose. Visos šios ežerėlių sistemos atkūrimas yra vienas iš dar laukiančių darbų. Pradėsime nuo japoniško sodo įrengimo. Jis bus Šnipiškėse, visai palei Geležinio Vilko gatvę“, – ateities planais dalijasi R.Matonienė.
Kitas toks ežerėlis bus prie Lvovo gatvės, Ozo parke vienas jau išvalytas, aptvarkytas.
„Turėsime tam tikrą traktą, per kurį bus galima praeiti ar pervažiuoti dviračiu, kuris jungsis kaip didelė grandinė iš atskirų karoliukų nuo vieno Neries vingio iki kito“, – žada pašnekovė.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas
Užsakymo nr.: PT_80550941