Daugiabučio atnaujinimas prasideda nuo daugumos namo gyventojų sutarimo jo imtis. Todėl tarp pirmųjų renovacijos žingsnių neišvengiamai būna gyventojų susitikimai. Jų metu butų savininkai tariasi, drauge sprendžia su namo atnaujinimu susijusius klausimus, diskutuoja. Su renovacija dirbantys ekspertai pastebi, kad šiame procese pasitaiko visko – nuomonių išsiskyrimo, karštų diskusijų ir net konfliktų. Tačiau dažnai nutinka ir priešingai: kaimynai susipažįsta ir susibičiuliauja kur kas labiau nei iki tol, įpranta drauge spręsti visiems rūpimus klausimus.
Kloja pamatus bendruomenės kūrimui
Daugiabutį namą atnaujinti pradedama tik pritarus daugumai butų savininkų – kai susirinkime už renovaciją balsuoja daugiau nei pusė jų. Išreiškus norą, kad namas taptų taupus ir modernus, gyventojams neišvengiamai tenka domėtis ir pačiais renovacijos darbais – būti pirmaisiais statybų prižiūrėtojais, kelti klausimus dėl atliekamų statybos darbų teisingumo, kokybės ir pan. Gyventojų įsitraukimas yra svarbus veiksnys, lemiantis galutinį rezultatą ir renovacijos kokybę.
Vykstant namo atnaujinimo darbams, gyventojai gali sušaukti tiek susirinkimų, kiek reikia, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas. Tokių susitikimų metu ne tik aptariami aktualūs renovacijos klausimai, priimami sprendimai, bet ir klojami pamatai namo bendruomenės kūrimui.
„Renovacijos procesas „išjudino“ gyventojus pradėti bendrauti, ieškoti kompromisų, bendrų renovacijos sprendimo būdų. Ne paslaptis, kad pas mus labai dažnai pasitaiko, kad kaimynai iš gretimos laiptinės net ne visada pasisveikina. Būtent namo renovacija pirmiausia paskatina bendruomeniškumą tarp pačių kaimynų“, – sako Jovita Rudėnienė, Švenčionių rajono savivaldybės ūkio skyriaus vyr. specialistė.
Anot jos, namo atnaujinimas padeda suvienyti gyventojus, dažnai ir po renovacijos, gyventojai išlieka stipria bendruomene ir aktyviai prideda prie tolimesnio gyvenimo kokybės gerinimo savo aplinkoje.
Proga gauti atsakymus
Visgi J. Rudėnienė pažymi, kad prieš renovaciją ir jos metu vykstantys gyventojų susitikimai svarbūs ir kitu – kur kas praktiškesniu – aspektu. Tai galimybė žmonėms gauti atsakymus į rūpimus klausimus, išsiaiškinti dėl nerimą keliančių namo atnaujinimo aspektų, paneigti neteisingus stereotipus.
„Dažnai prireikia ne vieno gyventojų susirinkimo išaiškinti ir pateikti pakankamai informacijos apie jų namo renovaciją. Beveik visada pasiteisina tendencija, kad kuo žmonės mažiau žino apie renovaciją, tuo pradžioje labiau jai priešinasi. Gyventojams rekomenduoju prieš susirinkimus pasidaryti namų darbus – pasidomėti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, kad galėtų susitikimo metu specialistams užduoti jiems aktualius klausimus“, – pastebi J. Rudėnienė.
Ji pasakoja, kad Švenčionių savivaldybėje yra buvę atvejų, kai namo renovacijai iš pradžių nepritarė beveik 100 procentų gyventojų, tačiau po susirinkimų jie pakeisdavo savo nuomonę ir vieningai nuspręsdavo renovuoti. Tokie rezultatai rodo poreikį kalbėti apie renovaciją ir dalintis jos patirtimi. Specialistė priduria, kad kaimynų dalijimasis gerąją praktika apskritai dažnai yra didžiausias stimulas ir kitoms bendruomenėms susitelkti bei pasiekti tokių pačių gerų rezultatų.
„Pabradėje yra renovuojamas daugiabučių kvartalas. Vieno daugiabučių gyventojų dauguma priešinosi renovacijai iki tol, kol nesužinojo apie sumažėjusias kaimynų šildymo sąskaitas. Pastebėję gerąją patirtį, to namo gyventojai patys skambino į savivaldybę klausdami ar dar yra galimybė jiems renovuotis, kaip šį procesą pradėti kuo greičiau. Kai žmonės pastebi, kaip keičiasi aplinka, tada pradeda keisti ir savo požiūrį“, – pasakoja Švenčionių rajono savivaldybės atstovė.
Daugiau laiko bendruomenės erdvėse
Ryšius tarp kaimynų stiprina ir kitas renovacijos aspektas: atnaujinta jaukesnė aplinka skatina žmones daugiau laiko praleisti ne namuose, o greta jų – kiemuose, žaidimų aikštelėse, sutvarkytose alėjose. Tai ypač pastebima ten, kur įgyvendinama kvartalinė renovacija ir daug dėmesio skiriama aplinkos tvarkymui: „Anksčiau šios erdvės būdavo tuščios, žmonės išvažiuodavo laisvalaikio leisti kitur, o po renovacijos situacija keičiasi“, – kalba J. Rudėnienė.
Ji pasakoja, kad Švenčionių rajone aplink renovuotus kvartalus yra įrengti didesni sporto aikštynai su krepšinio, futbolo aikštelėmis, naujos rampos riedlentininkams, dviratininkams, vaikų žaidimų aikštelės. Tokia infrastruktūra lemia, kad jaunimui ir vaikams šalia namų yra ką veikti. Norintiems laiką leisti ramiau – įrengtos pavėsines, stalai žaisti šaškėmis.
„Žmonėms nebereikia vykti kur nors kitur, kad gerai praleistų laiką, jeigu jie gali jaustis saugiai ir maloniai savo kaimynystėje. Kvartalinė renovacija keičia gyventojų požiūrį, kad ne tik butas, bet ir pats daugiabutis su jį supančia aplinka priklauso jiems. Todėl patys gyventojai ir yra atsakingi už kaimynystės puoselėjimą bei gerinimą“, – sako J. Rudėnienė.
Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) visus Lietuvos gyventojus kvietė įvertinti geriausius 2017-2018 m. įgyvendintus renovacijos projektus ir išrinkti Metų renovacijos projektą. Balandžio 30 d. buvo paskelbti balsavimo, kuris vyko naujienų portale Delfi.lt ir BETA „Facebook“ puslapyje laimėtojai, kuriais tapo daugiabučiai iš Marijampolės ir Šiaulių.
Užsakymo nr.: PT_81091575