Grožis iš praktinių paskatų

Nors noras paversti namą energetiškai efektyvesniu paprastai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai ryžtasi daugiabučio atnaujinimui, tačiau teigiami estetiniai pokyčiai proceso pabaigoje nudžiugina ne ką mažiau nei sumažėjusios šildymo sąskaitos. Renovuojamų namų išorės pasikeitimus lemia tai, kad sienų apšiltinimas yra viena iš valstybės finansuojamų renovacijos priemonių, o šio proceso metu kardinaliai keičiasi ir daugiabučio fasado išvaizda.

Specialistai pastebi, kad teigiami estetiniai pokyčiai daugiabučiuose namuose paprastai prisideda prie to, kaip gyventojai vertina savo gyvenimo kokybę, kaip jaučiasi: „Renovuojant pastatus, atnaujinamos ne tik jų vidinės sistemos, bet ir visa išorė. Taip sukuriama nauja architektūrinė kokybė, kuri veikia pastatų gyventojus – jie pajunta didesnį pasitenkinimą savo aplinka, tampa bendruomeniškesni“, – pasakoja Povilas Montvila, Trakų rajono savivaldybės vyriausiasis architektas.

„Velnias slypi detalėse“

Anot P. Montvilos, svarbu atidžiai suplanuoti ne tik techninius renovacijos aspektus, bet ir architektūrines detales. Tam reikalingas glaudus architekto, rangovo ir gyventojų darbas, kompromisų paieška.

„Yra posakis – „Velnias slypi detalėse“. Jis puikiai tinka apibūdinti architekto darbą renovuojant daugiabutį. Pažiūrėjus į modernizuoto namo fasadą, iš karto matyti, kur buvo įdėta daugiau architekto pastangų. Svarbu ne tik parinkti tinkamą fasado atspalvį, bet ir apgalvoti, kaip užbaigti pastato kampus, parinkti elementus balkonų įstiklinimui – skaidrų arba tonuotą stiklą“, – sako P. Motvila.

Jis pataria gyventojams svarstyti apie tonuotą stiklą, nes jis iš dalies atlieka užuolaidos funkciją ir pridengia balkone esantį turinį. Dėl šios priežasties visas pastatas atrodys solidžiau, nerėš akies sandėliukais paversti balkonai.

Taip pat labai svarbu, kaip renovacijos administratorius išspręs kone kiekviename daugiabutyje pasitaikančias problemas, kai namo gyventojai negali priimti bendro sprendimo. Anot P. Montvilos, dažnai atsiranda bent vienas nesukalbamas kaimynas, kategoriškai nesutinkantis, kad jo prieš kelis metus įstiklintas balkonas būtų keičiamas.

„Kartais tokius gyventojus pavyksta įtikinti argumentais, kad visiems drauge pasikeitus balkono stiklus, pagerės bendras vaizdas, namo vertė išaugs dar labiau. To nepadarius, vienas nekeistas balkonas atrodo kaip auksinis dantis ir iškrenta iš viso konteksto. Tam, kad pavyktų susitarti bet kokiais renovacijos klausimais, patys gyventojai turėtų būti dėmesingi detalėms, nes tai jų namas ir nemaža dalimi nuo jų pačių priklausys, kaip jis atrodys po renovacijos“, – kalba pašnekovas.

Padeda spręsti socialines problemas

Architektas pažymi, kad renovuojant namus svarbu pirmiausia atsižvelgti į žmogaus poreikius, galvoti apie tai, kas prisidėtų prie gyvenimo kokybės gerinimo kasdien. Pasiekti šių tikslų kai kuriais atvejais labai padeda ir savivaldybės, sutvarkydamos renovuotų daugiabučių aplinką, o kvartalinėje renovacijoje sukurdamos naujas viešąsias erdves bendruomenėms.

„Priimant tokius kompleksinius sprendimus, galima ženkliai pakelti viso kvartalo vertę ir gyvenimo kokybę jame, taip sulaikant ar net pritraukiant čia gyventi jaunus žmones. Plika akimi matoma tendencija, kad senos statybos daugiabučiuose ilgainiui lieka gyventi vyresnio amžiaus ir mažesnių pajamų žmonės. Tačiau suteikdami naują kokybę viešosioms erdvėms, pasiūlydami tai, ko trūksta jauniems žmonėms, tikėtina, juos čia vėl pamatytume“, – teigia pašnekovas.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) visus Lietuvos gyventojus kvietė įvertinti geriausius 2017-2018 m. įgyvendintus renovacijos projektus ir išrinkti Metų renovacijos projektą. Balandžio 30 d. buvo paskelbti balsavimo, kuris vyko naujienų portale Delfi.lt ir BETA „Facebook“ puslapyje laimėtojai, kuriais tapo daugiabučiai iš Marijampolės ir Šiaulių.

Daugiau informacijos apie projektą galite rasti čia.