Didžiausių visuomenės simpatijų po atviro balsavimo internete sulaukė Energetikų g. 11 Šiauliuose atnaujintas gyvenamasis namas. Tuo tarpu Marijampolėje, Kosmonautų g. 2, esantis daugiabutis daugiausia balsų gavo iš ekspertų komisijos.

Projektus vertinančios ekspertų komisiją sudaro įvairių sričių atstovai, kurie atnaujintus namus galėtų pažvelgti iš skirtingų pusių ir įvertinti pagal įvairius kriterijus, tarp kurių – energinis efektyvumas, architektūriniai sprendimai, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, indėlis į aplinkos tausojimą, bendruomeniškumas, projekto indėlis į platesnį gyvenamosios aplinkos atnaujinimą (gatvėje, rajone) ir kt.

Komisiją sudarė ekspertai iš Lietuvos ir užsienio: Knut Holler, Būsto iniciatyva Rytų Europai (IWO) valdybos pirmininkas (Vokietija), dr. Giedrius Šiupšinskas, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas, dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, Būsto rūmų bei Aplinkos ministerijos atstovai.

Išsiskyrė inovatyviais sprendimais

Ekspertų komisijos nugalėtoju išrinktas daugiabutis išsiskyrė inovatyviu požiūriu į renovaciją – pasiekti aukštus energinio efektyvumo rodiklius padėjo ne tik tradicinių, bet ir alternatyvių energijos šaltinių diegimas. Atnaujinant šį daugiabutį, buvo įgyvendintos tiek pagrindinės energiją taupančios priemonės (apšiltintos sienos ir stogas, pakeisti langai, įstiklinti balkonai, pakeista šildymo sistema ir kt.), tiek papildomi sprendimai – įrengta geoterminė bei saulės kolektorių šildymo sistema. Dar renovacijos metu sutvarkyta aplink namą esanti teritorija, o artimiausiu metu ketinama kreiptis į savivaldybę dėl lėšų stovėjimo aikštelės plėtimui.

Iki renovacijos šiame daugiabutyje vienam kvadratiniam metrui apšildyti reikėjo 140,19 kWh energijos, o dabar tik 24,71 kWh. Šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio išmetimas į aplinką per metus sumažėjo 94,6 tonomis.

Prisideda prie gyvenimo kokybės

„Vienas iš pagrindinių šio konkurso tikslų buvo parodyti visuomenei, jog renovacija nėra tik sienų apšiltinimas, stogo ar langų pakeitimas, bet ji gali prisidėti prie gyvenimo kokybės keitimo iš esmės. Šį tikslą pasiekėme: vienu iš nugalėtojų paskelbtas Marijampolės daugiabutis puikiai iliustruoja visus galimus renovacijos privalumus – nuo aukščiausių energinio efektyvumo rodiklių, inovatyvių energijos šaltinių panaudojimo iki kompleksinio požiūrio, atnaujinant gyvenamąją aplinką“, – teigia BETA direktorius Valius Serbenta.

Kiekviena renovacija – unikali

Kiekvienas daugiabutis turi išskirtinių poreikių bei problemų, todėl ir konkurse pristatytos istorijos – skirtingos, bet jas visas vienija padidėjęs energinis efektyvumas ir gyvenimo kokybės renovuotuose daugiabučiuose pagerėjimas.

Pasak V. Serbentos, svarbiausių renovacijos privalumų sąrašą praplečia šalies gyventojų nugalėtoju išrinktas Šiaulių daugiabutis, kuriame po renovacijos ne tik tris kartus sumažėjo energijos suvartojimas, bet ir gerokai pasikeitė gyvenimo kokybė bei išaugo nekilnojamojo turto vertė.

Virš 60 metų skaičiuojantis pastatas iki renovacijos darbų buvo E energinio efektyvumo klasės, o vienam kvadratiniam metrui apšildyti reikėjo 408.52 kWh energijos. Baigus renovacijos procesą, šis skaičius sumažėjo daugiau nei 3 kartus – iki 124.69 kWh vienam kvadratiniam metrui, o tai leido pasiekti aukštą, C energinio efektyvumo klasę.

Geroji patirtis – įvertinti renovacijos naudą

BETA direktorius Valius Serbenta pastebi, kad konkurse dalyvavusių renovacijos projektų istorijos gyventojams padeda pamatyti ir geriau suprasti esminius namo atnaujinimo privalumus – nuo gražesnės gyvenamosios aplinkos iki mažesnių išlaidų šildymui.

„Inžinerine ir moraline prasme pasenusių daugiabučių atnaujinimas yra visai valstybei svarbus procesas, kurio poveikis apima daugybę sričių. Kasdieniniame kontekste dažniau apie jį galvojame per gražesnių namų ir mažesnių šildymo sąskaitų prizmę, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje renovacija reiškia kur kas daugiau: prisideda prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo, gyventojų gerovės kūrimo, šalies energetinės nepriklausomybės didinimo“, – pažymi V. Serbenta.

Daugiau informacijos apie projektą galite rasti čia.