Tiltų g. 4 daugiabučio renovacija įrodė, kad net ir istoriniame name, išsaugant jo unikalumą bei kultūrinio paveldo savybes, galima pasiekti B energinio efektyvumo klasę. Atnaujinant šį pastatą pertvarkytos šildymo ir karšto vandens, ventiliacijos, geriamojo vandens ir nuotekų sistemos, apšiltintas stogas bei fasado sienos, restauruotos lauko durys, pakeisti langai, atnaujinta elektros instaliacija.
Pirmasis Klaipėdoje
Kultūriniam paveldui priskirto 8 butų namo gyventojai ryžosi renovacijai dėl tų pačių priežasčių, kaip ir dauguma žmonių – gyvenimą daugiabutyje apsunkino aukštos šildymo kainos ir susidėvėjusios inžinerinės sistemos. Tiesa, šio namo laukė daugiau iššūkių nei įprasto daugiabučio. Renovuojant kultūros paveldui priklausančius pastatus galima taikyti ne visas priemones, kadangi svarbu ne tik pasiekti energinio efektyvumo rodiklius, bet ir išsaugoti istoriją. Visgi nepaisant šių iššūkių, po renovacijos Tilto g. 4 gyventojai gali džiaugtis puikiais rezultatais ir sumažėjusiomis išlaidomis.
Namą administruojančios įmonės vadovas Vaidas Barakauskas pasakoja, jog Tiltų g. 4 pastatas buvo pirmasis kultūriniam paveldui priklausantis daugiabutis Klaipėdoje, kuriam parengtas ir sėkmingai įgyvendintas renovacijos projektas.
„Didžiausias iššūkis renovuojant šį namą buvo fasado sienų apšiltinimas. Įprastai sienos apšiltinamos iš išorės, bet čia tokios praktikos taikyti negalėjome, nes reikėjo išlaikyti fasado unikalumą. Susitarėme su gyventojais, kad leistų apšiltini namo sienas iš vidaus ir radome sprendimą, kaip tai atlikti su minimalia intervencija“, – pasakoja V. Barakauskas.
Pasiekė B energinį efektyvumą
Nors daugumą kultūriniam paveldui priskiriamų daugiabučių gyventojų renovuoti būstą atbaidydavo reikalavimas pasiekti ne mažesnę nei C energetinio efektyvumo klasę, Klaipėdos Tiltų g. 4 daugiabučiui iš D klasės po renovacijos pavyko pakilti net į B klasę. (Svarbu pažymėti, kad nuo 2018 m. į kultūros paveldo zoną patenkantiems daugiabučiams taikomos išimtinės sąlygos – jiems dabar užtenka sutaupyti 25 proc. šiluminės energijos sąnaudų lyginant su laikotarpiu iki renovacijos).
„Šio būsto gyventojus, kaip ir daugumą, pirmiausia motyvavo išlaidų šildymui sumažinimas. Įrengėme kolektorinę šildymo sistemą. Dabar gyventojai už šildymą moka vidutiniškai 2,5 karto mažiau nei prieš renovaciją – vietoje anksčiau sunaudotų 20 kWh/kv. m, dabar tereikia 9 kWh/kv. m“, – vardija pašnekovas. Jis apibendrina, kad pasiektas namo skaičiuojamųjų energijos sąnaudų sumažėjimas siekia 67 proc., o tai lemia 102.22 kWh/kv. m metinį šiluminės energijos sutaupymą.
Paveldo renovacija nebūtinai brangesnė
Nors kultūros paveldui priskirtiems objektams taikomi paveldosaugos reikalavimai, visgi dėl to renovacija nebūtinai yra brangesnė už įprasto daugiabučio.
„Šiam pastatui buvo taikoma daugiau reikalavimų renkantis medžiagas, todėl daugelis jų buvo brangesnės. Pavyzdžiui, fasadą tinkavome geresnių savybių dekoratyviniu tinku. Kita vertus, didesnę medžiagos kainą kompensavo tai, kad mums reikėjo mažiau apšiltinimo medžiagų, nei būtų prireikę šiltinant sienas iš išorės. Taip pat lėšų padėjo sutaupyti tai, kad negalėjome rinktis ventiliuojamo fasado, kuris įprastai yra brangesnis. Sienų šiltinimas iš vidaus pareikalavo papildomų sąnaudų tik laiko atžvilgiu, nes užtrunka patekti į kiekvieną būstą. Galutinė darbų kaina labai panaši kaip ir šiltinant sienas iš išorės“, – vardijo V. Barakauskas.
Kita vertus, kiekvieno kultūriniam paveldui priskirto objekto renovacijos kaina gali skirtis, priklausomai nuo to, ko reikalauja paveldosauga. Renovacija ypač pabrangsta, kai reikalaujama išsaugoti tam tikrus architektūrinius sprendimus. Renovuojant Tiltų g. 4 adresu esantį daugiabutį reikėjo išsaugoti ant fasado matomas rozetes ir apvalius langus.
Išskirtinės sąlygos paveldo objektams
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistas Mantas Juška pabrėžia, kad kultūros paveldui priskirtų pastatų gyventojų susidomėjimas ir poreikis renovacijai visada buvo nemažas, tačiau daugumą jų atbaidydavo reikalavimas, kad būtų pasiekta ne mažesnė nei C energetinio efektyvumo klasė ir 40 proc. sutaupytų energijos sąnaudų. Dėl tokių reikalavimų kaip draudimas šiltinti sienas iš išorės dauguma gyventojų nesiryždavo renovuoti namo, nes nuogąstavo, kad nepasieks nustatytų reikalavimų.
Tačiau, atsižvelgus į tai, 2018 metų sausį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo įstatyme buvo atliktos pataisos, kad būtų taikomos išimtinės sąlygos į kultūros paveldo zoną patenkantiems daugiabučiams. Jiems dabar nebereikia pasiekti C klasės – užtenka sutaupyti 25 proc. šiluminės energijos sąnaudų, lyginant su laikotarpiu prieš renovaciją. Tikimasi, kad tai paskatins daugiau kultūrinio paveldo daugiabučiuose įsikūrusių gyventojų imtis jų atnaujinimo ir pagerinti savo gyvenimo sąlygas.
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šis daugiabutis dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Geriausius pernai įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės balandžio 22 d. naujienų portale Delfi.lt ir BETA „Facebook“ puslapyje. Savo favoritą projekte taip pat rinks iš įvairių sričių ekspertų sudaryta komisija, kuri vertins renovuotų namų energetinį efektyvumą, indėlį į aplinkos tausojimą, estetinę išvaizdą ir kitus kriterijus. Balandžio pabaigoje bus paskelbti projektai-laimėtojai: didžiausio gyventojų palaikymo sulaukęs namas ir geriausiai ekspertų įvertintas daugiabutis.