Prieš renovaciją gelžbetonio plokščių statinys šilumą prarasdavo per įtrūkimus išorinėse sienose, sutrūkinėjusius cokolinius pamatus, nesandarius ar neįstiklintus balkonus bei dėl name esančios pasenusios šildymo sistemos.

„Pasitarę kartu su kitais gyventojais nusprendėme renovuoti namą pirmiausia norėdami sutaupyti ir gauti mažesnes sąskaitas už šildymą. Taip pat mums buvo svarbu gyventi šilčiau, pagerinti savo gyvenimo kokybę ir kasdien džiaugtis pagerėjusiu namo estetiniu vaizdu“, – svarbiausius renovacijos motyvus vardija daugiabučio gyventojų atstovas Laimutis Girštautas.

Gyventojų lūkesčiai gyventi šilčiau ir už šildymą mokėti mažiau po renovacijos buvo patenkinti. Skaičiuojama, kad šilumos energijos sąnaudų skirtumas prieš ir po renovacijos siekia net 63,59 proc. Namo šilumos suvartojimas pakito nuo 54,058 MWh/mėn. 2018 m. sausio mėn. iki 28,102 MWh/mėn. 2020 m. gruodžio mėn.

Šilumos suvartojimo pokyčiai pastebimai sumažino sąskaitas už šildymą. Pavyzdžiui, šiame name esantis 82 kv. m butas 2018 m. sausio mėn. už šildymą mokėjo 65 Eur, o 2021 m. sausio mėn. mokestis už šildymą tam pačiam butui sumažėjo iki 30 Eur.

Namo gyventojų atstovo teigimu, renovacija taip pat tapo savotiška investicija žvelgiant į ateitį – norintys parduoti butą šiame name galės tikėtis tai padaryt brangiau.

„Prieš renovaciją namo energinio naudingumo klasė buvo D, o po jos pasiekta aukštesnė C klasė. Džiaugiamės, kad sumažėjus išlaidoms už šildymą, pagerėjus pastato būklei ir estetiniam vaizdui išaugo ir viso namo bei kiekvieno buto vertė“, – sako L. Girštautas.

Renovuotas daugiabutis Ukmergėje, Jaunimo g. 42A

Ar renovacija kas mėnesį atsieina daug pinigų? Pasak Jaunimo g. 42A gyventojų atstovo, šiame daugiabutyje esančiam 62,79 kv. m. ploto butui 2021 m. sausio mėn. už paskolą paskirta mokėti 51,25 Eur – į šią sumą įeina renovacijos kreditas ir palūkanos.

Geras pavyzdys užkrečia

Pasak namą administruojančios įmonės direktoriaus Raimondo Baltaduonio, daugiabučio renovacijos rangos darbai prasidėjo 2018 m. birželio mėn. ir truko lygiai metus – statybos darbai baigti 2019 m. birželį. Projekto pabaigą žymėjo pernai liepos 30 d. išduotas statybos užbaigimo aktas.

Pašnekovo teigimu, sklandų renovacijos procesą paskatino aktyvus gyventojų įsitraukimas.

„Tiek rangovo, tiek mūsų, kaip administratoriaus nuomone, gyventojai geranoriškai ir optimistiškai nusiteikę stebėjo darbus, dalyvavo visame namo renovacijos procese“, – tvirtina R. Baltaduonis.

Renovacijos metu aplink 36 butus turintį pastatą taip pat įrengtas naujas šaligatvis. Aplinka gražėja ir toliau: namą administruojančios įmonės direktoriaus manymu, sėkmingas renovacijos pavyzdys įkvėpė ir aplinkinių gyvenvietės daugiabučių gyventojus – jau renovuotas Jaunimo g. 40 esantis pastatas, darbai vyksta ir Jaunimo g. 38, šiuo metu parengti projektai Jaunimo g. 62, 17, 11, 42 esantiems pastatams.

Renovuotas daugiabutis Ukmergėje, Jaunimo g. 42A

Metų renovacijos projekto rinkimai

Šis daugiabutis dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės balandžio 2 d. naujienų portale „Delfi.lt“, o laimėtojai bus paskelbti balandžio 12 d.

Prieš atiduodant savo balsą BETA rekomenduoja tai daryti atsakingai – susipažinti su kiekvienu projektu ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Skaitytojai raginami atkreipti dėmesį ne tik į daugiabučio išvaizdą po atliktų darbų, tačiau ir atsižvelgti į platų kriterijų ratą: tokius parametrus kaip energetinis efektyvumas, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, indėlis į aplinkosaugą, bendruomeniškumas (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus), projekto indėlis į platesnį aplinkos atnaujinimą ne tik kieme ar gatvėje, o rajone ar net viso miesto mastu.

Visi esame įpratę renovuotą daugiabutį vertinti per gražaus namo ar mažesnės šildymo sąskaitos prizmę, tačiau svarbu nepamiršti, kad ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai yra kur kas daugiau: šis procesas prisideda prie gyventojų gerovės kūrimo, ekonomikos konkurencingumo stiprinimo bei šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.