Pagrindinės Lietuvininkų a. 4 namo problemos prieš modernizaciją – šildymo sistemos trūkumai, prasta stogo izoliacija ir vamzdynų būklė. Renovacijos metu buvo siekiama namui įrengti atskirą šilumos mazgą – anksčiau jis buvo sugrupuotas su gretimo namo mazgu.

„Vienas iš didžiausių renovuoti namą planuojančių gyventojų prioritetų buvo turėti galimybę individualiai reguliuoti šildymo intensyvumą savo bute ir mokėti už faktiškai panaudotą šilumą“, – tvirtina renovacijos grupės vadovė Vida Naudžiūnienė.

Užkerta kelią avarijoms

Pasak V. Naudžiūnienės, didžiausi atnaujinto pastato privalumai – šildymo sąnaudų sumažėjimas ir galimybė individualiai pasirinkti komfortišką patalpų temperatūrą, kuri visiems žmonėms yra skirtinga.

Jau dabar akivaizdu, kad gyventojų išlaidos šildymui – gerokai mažesnės. Po renovacijos parengus energetinio naudingumo sertifikatą, suskaičiuota, kad namas sutaupo daugiau nei 66 procentus šildymui ir karštam vandeniui. Vidutinį faktinį šilumos sutaupymą tikimasi tiksliai apskaičiuoti praėjus bent keliems šildymo sezonams.

Daugiabučiui šilumą tiekiančios bendrovės duomenis, po renovacijos namo šilumos suvartojimas sumažėjo apie 58 proc.: 2018 m. ir 2020 m. gruodžio mėn. duomenis, vidutinė temperatūra buvo panaši – atitinkamai apie 1,1 ir 1,7, o šilumos suvartojimas tais mėnesiais siekė 21,19 KWh/m2 ir 8,82 KWh/m2.

Renovacijos metu name sumontuota dvivamzdė šildymo sistema su dalikline apskaita. Po atnaujinimo darbų buvo pasiekta C energetinio naudingumo klasė.

Renovuotas daugiabutis Klaipėdoje, Lietuvininkų g. 4

„Atnaujinus visas konstrukcijas ir sistemas yra maksimaliai sumažinama tikimybė atsirasti nenumatytoms avarijoms, kurios dažnu atveju sukelia ne tik papildomų finansinių nuostolių, bet ir kitų nepatogumų. Pavyzdžiui, gyventojai gali prarasti galimybę ilgesnį laiką naudotis vandeniu ar elektra“, – kokių bėdų leidžia išvengti renovacija, vardija pašnekovė.

Dėl renovacijos sutarė lengvai

Pašnekovės teigimu, renovacijos procesas nebuvo trumpas: pirminis gyventojų sprendimas dalyvauti atnaujinimo (modernizavimo) programoje priimtas 2013 m. gruodį, rangos darbai buvo pradėti 2018 m., o namas valstybinei komisijai priduotas 2020 birželį.

„Namo atnaujinimo procesas truko ilgai, tačiau šiuo klausimu gyventojai buvo vieningi. Renovacijos pavyzdys įkvėpė šalia esantį Šaulių g. 27 esantį namą – jis pasekė mūsų pavyzdžiu ir buvo renovuotas panašiu metu“, – teigia V. Naudžiūnienė.

Nors pastatas priklauso Klaipėdos senamiesčio paveldui, didelių iššūkių renovacijos metu nepasitaikė – visos investicijų plane numatytos priemonės buvo įgyvendintos. Pašnekovės teigimu, tose vietose, kur buvo reikalingas autentiškų pastato elementų atkūrimas, darbų ir medžiagų sąnaudos buvo šiek teik didesnės, lyginant su standartinių daugiabučių renovacija.

„Būstas renovuotame name yra patrauklesnis pirkėjui, nes atnaujinus svarbiausius inžinerinius elementus galima tikėtis, kad išlaikymo kaštai netikėtai neišaugs. Džiaugiamės, kad būsto vertė atnaujintame daugiabutyje pakilo, ypač šiuo atveju, kai pastatas yra miesto centre“, – sako V. Naudžiūnienė.

Renovuotas daugiabutis Klaipėdoje, Lietuvininkų g. 4

Metų renovacijos projekto rinkimai

Šis daugiabutis dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės balandžio 2 d. naujienų portale „Delfi.lt“, o laimėtojai bus paskelbti balandžio 12 d.

Prieš atiduodant savo balsą BETA rekomenduoja tai daryti atsakingai – susipažinti su kiekvienu projektu ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Skaitytojai raginami atkreipti dėmesį ne tik į daugiabučio išvaizdą po atliktų darbų, tačiau ir atsižvelgti į platų kriterijų ratą: tokius parametrus kaip energetinis efektyvumas, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, indėlis į aplinkosaugą, bendruomeniškumas (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus), projekto indėlis į platesnį aplinkos atnaujinimą ne tik kieme ar gatvėje, o rajone ar net viso miesto mastu.

Visi esame įpratę renovuotą daugiabutį vertinti per gražaus namo ar mažesnės šildymo sąskaitos prizmę, tačiau svarbu nepamiršti, kad ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai yra kur kas daugiau: šis procesas prisideda prie gyventojų gerovės kūrimo, ekonomikos konkurencingumo stiprinimo bei šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.