Renovuotas vienas seniausių daugiabučių Šiauliuose: buvęs saldainių fabrikas prisideda prie patrauklaus miesto kūrimo

Vienas seniausių Šiauliuose renovuotų daugiabučių – Stoties gatvėje keturioliktu numeriu pažymėtas namas, pastatytas 1921 metais. Iš pradžių čia veikė saldainių ir šokolado fabrikas „Birutė“, po Antrojo pasaulinio karo jis buvo rekonstruotas į gyvenamąjį pastatą, o 1979 metais papildytas priestatu. Šiuo metu daugiabučio šimtametę istoriją mena išsaugotos fasado architektūrinės detalės, o patrauklus estetinis vaizdas skatina vis daugiau šiauliečių domėtis galimybe atnaujinti savo būstą.

Išsaugota tarpukario architektūra

Stoties g. 14 pastatą projektavo vienas žinomiausių tarpukario Lietuvos architektų Karolis Reisonas, kuris savo kūrybine veikla įtakojo visos Šiaulių miesto architektūrinės aplinkos formavimą. Dirbdamas Šiauliuose, K. Reisonas savo pastatams suteikdavo XIX–XX a. sandūrai būdingas istorizmo formas, naudojo orderinius elementus, frontonus, dekoruotas tarpaukštines juostas. Būtent šiais architektūriniais sprendiniais ir mūsų dienomis išsiskiria dabar jau renovuotas daugiabučio gyvenamojo namo pastatas.

Daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus viršininkė Judita Kivyliūtė džiaugiasi, kad turtinga istorija išsiskiriantį daugiabutį pavyko atnaujinti pagal visus keliamus reikalavimus, išlaikant pradinę jo išvaizdą.

Be to, pasak J. Kivyliūtės, geri pavyzdžiai užkrečia: šio gyvenamojo pastato renovacija paskatino ir aplinkinių namų gyventojus ryžtis savo būsto atnaujinimui. Sulaukiama vis daugiau gyventojų užklausų dėl galimybės atnaujinti jų gyvenamąjį namą.

Iššūkiams įveikti – drąsūs sprendimai

Nors daugiabutis nėra įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą, tačiau istorine ir architektūrine prasme turi vertingųjų savybių požymių. Todėl renovacijos metu buvo siekiama kuo tiksliau išsaugoti fasado architektūrines detales. Tam pasirinkta tinkuojamo fasado sistema: viena iš daugiabučio namo sienų buvo apšiltinta tik iš vidaus, likusios – iš išorės.

Kadangi renovacijos metu viena pagrindinė daugiabučio namo siena turėjo būti apšiltinta iš vidaus, įgyvendinant projektą buvo labai svarbus daugiabučio namo gyventojų pritarimas ir pagalba, siekiant sklandžiai atlikti statybos rangos darbus. Gyventojai suprato, kaip svarbu yra išsaugoti pastato fasado architektūrines detales, pritarė bei padėjo įgyvendinti projektą, užtikrindami patekimą į jų patalpas.

Modernizuojant pastatą buvo ne tik atnaujintas jo fasadas ir šildymo sistema, bet ir pakeisti butų langai, įėjimo į laiptines ir tambūro durys, stogo danga bei apšiltina pastogė. Todėl šiandien namo gyventojai džiaugiasi ne tik mažesnėmis šilumos energijos sąnaudomis ir išlaidomis šildymui, kokybiškesnėmis gyvenimo sąlygomis bei gražesniu pastato vaizdu, bet ir kita ilgalaike renovacijos nauda – padidėjusia turto verte, taip pat galimybe prisidėti prie patrauklaus savo gyvenamojo kvartalo ir viso miesto estetinio vaizdo kūrimo.

Šildymo sąskaitos sumažėjo daugiau nei 40 proc.

Didžiausią įtaką gyventojų apsisprendimui renovuoti seną daugiabutį turėjo siekis išspręsti pastato eksploatacijos ir šildymo sistemos problemas: modernizuoti prastos būklės neapšiltintas pastato išorines sienas, nesandarų stogą bei šildymo sistemą.

Atnaujinti daugiabutį namą skatino ir noras sutaupyti šilumos energijos, atitinkamai mažinant mokėjimus už šildymą. Pasak Daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus viršininkės, apšiltinus pastatą ir modernizavus šildymo sistemą gyventojų mokėjimai už šildymą sumažėjo daugiau nei 40 proc.

Stoties g. 14 namo gyventojai pastato atnaujinimo nešama nauda, pirmiausia, didesniu energetiniu efektyvumu ir mažesnėmis sąskaitomis už šildymą gali džiaugtis nuo 2020 metų pradžios. Senos statybos ir iki renovacijos itin prastos šiluminės izoliacijos daugiabučio namo gyventojų šildymo sąskaitos, palyginus 2019 m. ir 2020 m. vasario mėnesius, sumažėjo 48 proc.: 60 kv. m buto šildymas 2019 m. vasarį vartotojams minėtame name vidutiniškai atsiėjo 67 Eur (už 1240 kWh), tuo tarpu 2020 m. vasarį mokėta jau apie 35 Eur (už 726 kWh). Tuo tarpu paskolos mokestis daugiabučio renovacijai gyventojams už 1 kv. m siekia apie 0,95 Eur per mėnesį.

„Šis gyvenamasis namas yra centrinėje miesto dalyje, todėl jo atnaujinimas Šiaulių estetiniam vaizdui yra itin reikšmingas. Miesto savivaldybė, norėdama prisidėti prie daugiabučių namų atnaujinimo programos skatinimo, nuo 2022 m. planuoja įtraukti priemonę renovuojamų daugiabučių namų kiemų dangų tvarkymui į strateginio planavimo dokumentus bei biudžete numatyti lėšų jai įgyvendinti“, – ateities planus atskleidžia J. Kivyliūtė.

Metų renovacijos projekto rinkimai

Šis daugiabutis dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės balandžio 2 d. naujienų portale „Delfi.lt“, o laimėtojai bus paskelbti balandžio 12 d.

Prieš atiduodant savo balsą BETA rekomenduoja tai daryti atsakingai – susipažinti su kiekvienu projektu ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Skaitytojai raginami atkreipti dėmesį ne tik į daugiabučio išvaizdą po atliktų darbų, tačiau ir atsižvelgti į platų kriterijų ratą: tokius parametrus kaip energetinis efektyvumas, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, indėlis į aplinkosaugą, bendruomeniškumas (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus), projekto indėlis į platesnį aplinkos atnaujinimą ne tik kieme ar gatvėje, o rajone ar net viso miesto mastu.

Visi esame įpratę renovuotą daugiabutį vertinti per gražaus namo ar mažesnės šildymo sąskaitos prizmę, tačiau svarbu nepamiršti, kad ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai yra kur kas daugiau: šis procesas prisideda prie gyventojų gerovės kūrimo, ekonomikos konkurencingumo stiprinimo bei šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.