Taikos g. 5 gyvenantys butų savininkai šiame procese naudą įžvelgė ir sutiko atnaujinti savo gyvenamąjį namą.
„Tiesa, kad dažniausiai gyventojai renovacijai ryžtasi, nes nori sutaupyti bei sumažinti sąskaitas už šildymą šaltojo sezono metu. Tačiau neretai, Utenoje ekonominiai faktoriai būna nustumiami į antrąją vietą“, – sako I. Vaškelis.
Jo teigimu, kadangi šis pastatas buvo įtrauktas į Utenos rajono savivaldybės Aukštakalnio kvartalo projektą, kurio, kaip ir kitų Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimo metu, yra atnaujinami ne pavieniai būstai, o jų grupės, kartu su daugiabučių infrastruktūra ir viešaisiais pastatais, todėl butų savininkams svarbesni pasirodė bendrai gyvenimo kokybei įtakos turintys renovacijos aspektai.
„Gyventojams viena pagrindinių priežasčių tapo išaugęs komfortas namuose, saugumo jausmas, kuris yra sukuriamas modernizuotame kvartale ir apskritai – visai kito lygio gyvenimo kokybė. Džiugu, kad kompleksinė renovacija leidžia šį tikslą pasiekti – kartu su daugiabučio inžinerinėmis sistemomis, šio projekto metu buvo sutvarkytos viešosios erdvės ir vaikų žaidimų aikštelės, išplėsti praėjimo takai ir pravažiavimai. Šie darbai pakeičia ištisus kvartalus neatpažįstamai, o gyventojai greitai spėja tuo įsitikinti“, – pasakoja pašnekovas.
Namą atnaujino visapusiškai
I. Vaškelio teigimu, neverta pamiršti ir energinį efektyvumą didinančių priemonių, nes tai taip pat yra vienas kertinių renovacijos elementų. Po šio Utenos daugiabučio renovacijos pastatas pasiekė net B energinio naudingumo klasę, taip pat, prieš modernizaciją pastate energijos sąnaudos buvo 205,46 kWh/kv. m, o po jos – 105 kWh/kv. m.
Daugiabutyje, kuriame yra 40 butų, buvo įdiegtos visapusiškos energinį efektyvumą didinančios priemonės.
„Šiam namui apšiltinti buvo pasirinktas tinkuojamas fasadas, taip pat buvo apšiltintas ir stogas. Prie šilumos sutaupymų taip pat prisidėjo ir tokios priemonės kaip balkonų įstiklinimas ar senų langų keitimas į plastikinius – šiuo atveju maža dalis gyventojų turėjo naujus langus, todėl tai itin pagerino pastato energinį efektyvumą“, – sako pašnekovas.
Jis priduria, kad buvo modernizuotos ir būsto inžinerinės vidaus sistemos – automatizuota šildymo sistema, leisianti tolygiai paskirstyti reikalingą šilumos kiekį kiekvienam šildymo stovui, taip pat buvo įrengti termostatiniai ventiliai, kurių pagalba gyventojai patys gali reguliuoti ir užtikrinti pageidaujamą temperatūrą savo kambariuose.
Svarbu paminėti, kad atnaujinus šį būstą, kasmetinis CO2 dujų emisijų į aplinką kiekis sumažėjo 57,11 t, o tai reiškia, kad renovacija prisideda ir prie klimato kaitos slopinimo.
Dėmesys net mažiausioms smulkmenoms
Anot I. Vaškelio, net mažiausios detalės, į kurias rangovai ir gyventojai kartais pamiršta atkreipti dėmesį, gali lemti visiškai kitokią gyvenimo kokybę. Renovuojant šį būstą buvo apšiltintos ne tik namo išorinės sienos, bet ir sienos esančios balkonuose, o tai yra būtina norint išvengti pelėsio.
„Norėčiau išskirti vieną kertinį aspektą, kurio nevalia pamiršti modernizuojant daugiabutį ir apšiltinant visus balkonus – tai yra jų vidinių sienų šiltinimas. Nors gali pasirodyti, kad tai nereikšminga pastato atnaujinimo dalis, tačiau nepasirūpinus balkono sienos, kuri ribojasi su buto siena apšiltinimu, jai atvėsus, ant jos paviršiaus gali pradėti kauptis pelėsis, nuo kurio smarkiai gali nukentėti buto gyventojų sveikata“, – patarimu dalijasi I. Vaškelis.
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šis daugiabutis dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės kovo 31 d. naujienų portale Delfi.lt, o laimėtojai bus paskelbti balandžio pradžioje.
Prieš atiduodant savo balsą BETA rekomenduoja tai daryti atsakingai – susipažinti su kiekvienu projektu ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Skaitytojai raginami atkreipti dėmesį ne tik į daugiabučio išvaizdą po atliktų darbų, tačiau ir atsižvelgti į platų kriterijų ratą: tai tokie parametrai kaip energetinis efektyvumas, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, indėlis į aplinkosaugą, bendruomeniškumas (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus), projekto indėlis į platesnį aplinkos atnaujinimą ne tik kieme ar gatvėje, o rajone ar net viso miesto mastu.
Visi esame įpratę renovuotą daugiabutį vertinti per gražaus namo ar mažesnės šildymo sąskaitos prizmę, tačiau svarbu nepamiršti, kad ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai yra kur kas daugiau: šis procesas prisideda prie gyventojų gerovės kūrimo, ekonomikos konkurencingumo stiprinimo bei šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.
Užsakymo nr.: PT_83861695