„Gyventojai vieningai sutarė, kad ilgainiui išryškėjusias problemas – nebenaudojamus dėl byrančio tinko balkonus, suprastėjusią gyvenimo kokybę, didesnes išlaidas šildymui – gali išspręsti gyvenamojo namo modernizacijos darbai. Taip pat didelę įtaką turėjo centrinė daugiabučio lokacija, kuri reprezentuoja visą miestą. Plungės rajono savivaldybė labai džiaugsmingai priėmė gyventojų norą renovuoti būstą“, – pasakoja daugiabučio renovaciją administuojančios įmonės atstovė Vilija Budreckienė.

Atnaujinant daugiabutį namą buvo apšiltintas ir pakeistas stogas, įrengti nauji lietaus nuotekų vamzdžiai, apšiltintos sienos ir cokolis, atnaujinti balkonai, pakeisti seni butų langai, laukinės durys, taip pat atnaujintos ventiliacijos, vandentieko ir nuotekų sistemos. Po renovacijos darbų daugiabučio energinė efektyvumo klasė šoktelėjo iš E į C, o daugiabučio išmetamo anglies dvideginio, prisidedančio prie klimato kaitos, kiekis sumažėjo net 160,46 tonomis per metus.

Svarbūs estetiniai sprendiniai

Centrinė daugiabučio lokacija įpareigojo tinkamai parinkti spalvines gamas, kurias gyventojams pristatė miesto architektas. Nors namas nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, daugiabučio modernizacijai buvo taikyti specialūs reikalavimai architektūriniams sprendiniams – kruopštaus darbo reikalavo dekoratyviniai tinkuojamo fasado karnizai bei lenktas skardinis stogas, taip pat reikėjo atkartoti sienų dekorą.

„Daugiabučio gyventojai labai džiaugėsi kokybišku rangovų darbu. Ypač daug dėmesio pareikalavo skardinis stogas, kuriam buvo naudojami skardos lankstiniai. Dėl stogo keitimo renovacijos darbai užtruko šiek tiek ilgiau nei planuota, tačiau galutinio modernizacijos rezultato gyventojai sulaukė po beveik metų, o atsižvelgiant į visus atliktus darbus, tai labai optimalus laiko terminas“, – teigia V. Budreckienė.

Pašnekovė priduria, kad dažniausiai stogo skardos lankstymo darbuose padaroma daugiausiai klaidų, dėl kurių nukenčia stogo sandarumas, todėl tiek namo bendrija, tiek gyventojai buvo itin įsitraukę į rangovų darbų atlikimą keičiant stogą. Galiausiai stogo darbų rezultatu liko patenkinti tiek gyventojai, tiek patys rangovai.

Senamiesčio a. 5 name yra ūkio subjektų, taip pat šalia prijungtas pastatas – knygynas, kurie buvo atnaujinti kartu su visu gyvenamuoju namu. Taigi renovacijos nauda – jaukesne ir gražesne aplinka, gali mėgautis visi miestelėnai, apsilankantys knygyne.

Renovuotas daugiabutis Senamiesčio g. 5, Plungė
Foto: Organizatorių nuotr.

Energijos sąnaudos sumažėjo beveik 4 kartus

Dar rengiant investicinį renovacijos planą, gyventojai išskyrė pagrindinį prioritetą būsto modernizacijai – daugiausiai dėmesio skyrė aukštos darbų kokybės ir ekonomiškų sprendimų balansui.

Rodos, išsikeltas tikslas buvo įgyvendintas: prieš renovaciją Senamiesčio a. 5 daugiabutis sunaudodavo 412,5 kWh/kv. m, o po atnaujinimo darbų namas energijos sunaudoja beveik 4 kartus mažiau – 106,46 kWh/kv. m, dabar daugiabučio energijos sutaupymai siekia 74 proc.

„Net 74 proc. siekiančius energijos sutaupymus pasiekti padėjo stogo, sienų ir cokolio apšiltinimas, senų langų bei durų pakeitimas. Šildymo sistemą gyventojai buvo atnaujinę seniau – jau kuris laikas name naudojamas šildymas dujiniais katilais, patrauklus dėl nedidelių išlaidų šildymui“, – pasakoja V. Budreckienė.

Pašnekovė pabrėžia, kad energijos sutaupymams įtakos turi tinkamas namo apšiltinimas nuo pamatų iki stogo – dažnai pakankamai neįvertinama, kad per neapšiltintas daugiabučio pamatų konstrukcijas prarandama nemaža dalis pastato šilumos. Viena jautriausių ir greičiausiai pažeidžiamų eksploatacijos metu pastato dalių yra cokoliai, todėl jų apšiltinimas buvo labai svarbi darbų dalis.

Ventiliacijos sistemos svarba

Pasak V. Budreckienės, namas su tinkuojamu sienų fasadu leidžia papildomai sutaupyti apie 10-15 proc. šiluminės energijos. Vis dėlto, ji priduria, kad būtina atkreipti dėmesį į ventiliacijos sistemos pasirinkimą arba senosios sistemos išvalymą.

„Susikoncentravus ties šilumos taupymu neretai pamirštamas vėdinimas. Ši problema ypač išryškėja žiemą, kai per sandarius ir nepraveriamus langus bei kitus plyšius į butus nepatenka pakankamai šviežio oro. Daugiabučio modernizacijos metu išvalėme ventiliacijos angas, kad būtų išvengta pelėsio, drėgmės ar kitų nenumatytų problemų“, – sako pašnekovė.

Metų renovacijos projekto rinkimai

Šis daugiabutis dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės kovo 31 d. naujienų portale Delfi.lt, o laimėtojai bus paskelbti balandžio pradžioje.

Prieš atiduodant savo balsą BETA rekomenduoja tai daryti atsakingai – susipažinti su kiekvienu projektu ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Skaitytojai raginami atkreipti dėmesį ne tik į daugiabučio išvaizdą po atliktų darbų, tačiau ir atsižvelgti į platų kriterijų ratą: tai tokie parametrai kaip energetinis efektyvumas, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, indėlis į aplinkosaugą, bendruomeniškumas (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus), projekto indėlis į platesnį aplinkos atnaujinimą ne tik kieme ar gatvėje, o rajone ar net viso miesto mastu.

Visi esame įpratę renovuotą daugiabutį vertinti per gražaus namo ar mažesnės šildymo sąskaitos prizmę, tačiau svarbu nepamiršti, kad ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai yra kur kas daugiau: šis procesas prisideda prie gyventojų gerovės kūrimo, ekonomikos konkurencingumo stiprinimo bei šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.