Daugiabučio renovacijos investicinio plano įgyvendinimo konsultantas Olegas Mackevičius pasakoja, kad viena pagrindinių priežasčių, motyvavusių pasiryžti būsto renovacijai, buvo po atnaujinimo sumažėjančios šildymo išlaidos. Ir nors būsto, statyto 1985 metais, būklė nebuvo tragiška, gyventojai po ilgų diskusijų sutiko atnaujinti pastatą.
„Žinoma, prie galutinio sprendimo daugiausiai prisidėjo galimybė ateityje mokėti „centus“ už šildymą, tačiau daugiabučio gyventojus paskatino ir šalia esantys dviejų renovuotų pastatų pavyzdžiai. Be to, privalėjome modernizuoti senus, susidėvėjusius liftus, todėl galimybė gauti atitinkamą valstybės paramą jų atžvilgiu taip pat buvo svarbi“, – pasakoja O. Mackevičius.
Susidūrė ir su iššūkiais
Pašnekovas sako, kad renovacijos metu kilo ir tam tikrų iššūkių. Anot jo, buvo užtrukta su parengto investicijų plano derinimu.
„Kelias renovacijos link nebuvo rožėmis klotas – derybų su butų savininkais procesas kiek užtruko – teko kreiptis asmeniškai į tam tikrą dalį gyventojų ir ilgai su jais kalbėtis, pasakoti apie atnaujinimo naudą. Didelį darbą atliko bendrijos pirmininkas ir valdyba, taip pat prie žmonių įtikinimo prisidėjo ir name gyvenančios šeimos, kurios turi teisę į šildymo kompensaciją, nes joms renovacija nieko nekainuoja. Galiu pasidžiaugti, kad galiausiai buvo priimtas sprendimas renovuoti daugiabutį, kadangi šiandien modernizuotu namu džiaugiasi visų 48 butų gyventojai“, – teigia O. Mackevičius.
Pasirinko visapusiškas renovacijos priemones
Jis dalijasi, kad renovacijos metu buvo tinkuojamu fasadu apšiltintos namo sienos, įstiklinti balkonai, pakeisti seni butų langai ir bendro naudojimo durys. Taip pat apšiltintas stogas, balkonai bei įrengta nauja nepriklausoma dvivamzdė šildymo sistema, pakeisti pasenę radiatoriai.
Po būsto atnaujinimo padidėjo ir gyventojų komfortas – nuo šiol, termoreguliatorių pagalba, jie gali nustatyti pageidaujamą temperatūrą atskiruose kambariuose.
Be to, modernizuota buvo ir vėdinimo sistema, įrengiant mechaninį vėdinimą, atnaujinta karšto vandens paruošimo sistema bei pakeisti seni liftai.
Renovacijos nauda – ne vien ekonominė
Anot O. Mackevičiaus, pastatas po modernizavimo pasiekė C energinio naudingumo klasę ir sutaupo daugiau nei 75 proc. šilumos energijos.
„Esame labai patenkinti rezultatais, kuriuos pasiekėme – daugelis iš mūsų net negalėjo pagalvoti, kad už šildymą įmanoma mokėti tiek nedaug, ką jau kalbėti apie trim ketvirtadaliais sumažėjusį šilumos sunaudojimą“, – teigia pašnekovas.
Jis priduria, kad vis dėlto būsto modernizavimo vertė – ne vien ekonominė, o ir simbolinė: „Svarbu paminėti, kad po renovacijos tikrai išaugo turto vertė. Nors šį prieaugį tiksliai išmatuoti gana sudėtinga, tačiau atnaujinus pastatą, parduoti ar išnuomoti butą mūsų name yra gerokai paprasčiau – žmonės ieško namų, kuriuose jaustųsi patogiai, jaukiai, o gyvenant renovuotame daugiabutyje taip pasijusti yra daug paprasčiau.“
Taip pat O. Mackevičius pažymi, kad siekiant dar labiau sutaupyti ir tuo pat metu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, buvo nuspręsta investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius: „Vėdinimo sistema buvo sukonstruota taip, kad oras iš kambarių būtų pašalinamas ant stogo įrengtais ventiliatoriais per šilumos siurblius, o jų pagaminta šiluma taptų panaudojama karšto vandens paruošimui. Be to, papildomai šilumą gamina ir ant stogo įrengti saulės kolektoriai. Šių priemonių dėka per metus mūsų pastatas išmetė 117,98 t mažiau CO2.“
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šis daugiabutis dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės kovo 31 d. naujienų portale Delfi.lt, o laimėtojai bus paskelbti balandžio pradžioje.
Prieš atiduodant savo balsą BETA rekomenduoja tai daryti atsakingai – susipažinti su kiekvienu projektu ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Skaitytojai raginami atkreipti dėmesį ne tik į daugiabučio išvaizdą po atliktų darbų, tačiau ir atsižvelgti į platų kriterijų ratą: tai tokie parametrai kaip energetinis efektyvumas, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, indėlis į aplinkosaugą, bendruomeniškumas (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus), projekto indėlis į platesnį aplinkos atnaujinimą ne tik kieme ar gatvėje, o rajone ar net viso miesto mastu.
Visi esame įpratę renovuotą daugiabutį vertinti per gražaus namo ar mažesnės šildymo sąskaitos prizmę, tačiau svarbu nepamiršti, kad ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai yra kur kas daugiau: šis procesas prisideda prie gyventojų gerovės kūrimo, ekonomikos konkurencingumo stiprinimo bei šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.
Užsakymo nr.: PT_83735141