„Herkaus Manto g. 18 daugabutis nėra priskiriamas kultūros paveldui, tačiau renovacijos metu tam tikri reikalavimai buvo taikomi, pavyzdžiui, reikėjo atkartoti fasado architektūrinius sprendinius, todėl buvo pasirinktas tinkuojamas fasadas. Fasadų sienų šiltinimui buvo naudojamas putų polistirolas, taip pat rekonstruotas ir apšiltintas šlaitinis stogas“, – sako daugiabutį namą administruojančios įmonės renovacijos projektų vadovė Rasa Klumbienė.

Atnaujinant šį pastatą pertvarkytos šildymo ir karšto vandens sistemos, pakeistos geriamojo vandens, buitinių nuotekų sistemos, šildymo prietaisai ir vamzdynai, pakeisti laiptinės langai, padidinta namo ventiliacijos trauka, atnaujinta elektros instaliacija.

Gyventojai buvo vieningi

„Renovacijos rangos darbų procesas buvo pradėtas dar 2016 m., tačiau darbų eigoje dėl nenumatytų priežasčių du rangovai pasikeitė ir galutinį rezultatą turėjome 2019 m. pabaigoje. Ketverius metus išsitęsę darbai pareikalavo nemažai gyventojų kantrybės, įsigilinimo į pirkimus ir patį proceso struktūravimą, kad šis būtų sėkmingai užbaigtas. Tačiau visų pastangos atsipirko ir galutiniu rezultatu yra patenkinti tiek gyventojai, tiek rangovai“, – pasakoja pašnekovė.

Dar prieš renovaciją gyventojai vieningai sutarė, kad senos statybos daugiabučiui reikia atnaujinimo. Net ir pratęsus modernizacijos darbų terminą, gyventojai teikė pirmenybę kokybiškam darbų atlikimui ir koncentravosi į galutinį rezultatą.

„Pasikeitus vieniems rangovams, inicijavome šildymo sistemos pertvarkymo darbų atlikimą skubos tvarka, kad gyventojai nepatirtų nepatogumų šildymo sezono metu. Galiu pasidžiaugti, kad tikslą pasiekti pavyko“, – sako R. Klumbienė.

Pasiekti žymūs energijos sutaupymai

Kultūros vertybių zonai priskirto 8 butų namo gyventojai ryžosi renovacijai dėl tų pačių priežasčių, kaip ir dauguma žmonių – gyvenimą daugiabutyje apsunkino aukštos šildymo kainos ir susidėvėjusios inžinerinės sistemos.

Daugiabutis po renovacijos H. Manto g. 18, Klaipėdoje

„Dėl neapšiltintos pastogės viršutiniuose pastato butuose šaltojo sezono metu būdavo tik apie 16 laipsnių šilumos, todėl kiek didesnę renovacijos naudą pajuto būtent viršutinių butų gyventojai. Taip pat buvo nuspręsta įsidiegti kolektorinę šildymo sistemą, kuri suteikia galimybę vykdyti individualią šilumos apskaitą ir padeda reguliuoti kambarių temperatūrą“, – sako R. Klumbienė.

Anot pašnekovės, daugiabučio gyventojai suprato, kad kolektorinės sistemos diegimas 1955 m. statybos name gali būti nemažas iššūkis, tačiau tam ryžosi. Tokio sprendimo rezultatai akivaizdūs: prieš renovaciją name buvo sunaudojama 330,16 kWh/kv. m, o dabar energijos reikia net apie 2,5 karto mažiau – sunaudojama 125,51 kWh/kv. m.

Atnaujinus Herkaus Manto g. 18 daugiabutį, jo skaičiuojamosios energijos sąnaudos sumažėjo apie 62 proc. – tokie rezultatai gali paskatinti aplinkinių namų gyventojus taip pat susidomėti renovacija.

Atnaujintos inžinerinės sistemos

Renovacijos metu taip pat buvo išvedžioti nauji šildymo sistemos vamzdynai, pertvarkytos karšto ir geriamojo vandens bei buitinių nuotekų sistemos.

Daugiabutį namą administruojančios įmonės renovacijos projektų vadovė pasakoja, kad iki renovacijos daugiabutyje dažnai įvykdavo avarinės situacijos – dėl senų konstrukcijų ir vamzdynų būdavo užliejami butai, todėl modernizacijos metu gyventojų prioritetas buvo atnaujinti jau senus vamzdynus.

Metų renovacijos projekto rinkimai

Šis daugiabutis dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės kovo 31 d. naujienų portale Delfi.lt, o laimėtojai bus paskelbti balandžio pradžioje.

Prieš atiduodant savo balsą BETA rekomenduoja tai daryti atsakingai – susipažinti su kiekvienu projektu ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Skaitytojai raginami atkreipti dėmesį ne tik į daugiabučio išvaizdą po atliktų darbų, tačiau ir atsižvelgti į platų kriterijų ratą: tai tokie parametrai kaip energetinis efektyvumas, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, indėlis į aplinkosaugą, bendruomeniškumas (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus), projekto indėlis į platesnį aplinkos atnaujinimą ne tik kieme ar gatvėje, o rajone ar net viso miesto mastu.

Visi esame įpratę renovuotą daugiabutį vertinti per gražaus namo ar mažesnės šildymo sąskaitos prizmę, tačiau svarbu nepamiršti, kad ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai yra kur kas daugiau: šis procesas prisideda prie gyventojų gerovės kūrimo, ekonomikos konkurencingumo stiprinimo bei šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.