54-ių butų devynaukščiui renovacijos metu buvo apšiltintos namo sienos ir cokolis, įrengta nuogrinda, pakeista stogo danga, seni liftai ir energiškai neefektyvūs langai, apšiltintas stogas ir balkonai, modernizuotos namo šildymo, vėdinimo ir karšto vandens paruošimo sistemos, pakeisti vandentienkio vamzdynai, įdiegti atsinaujinantys energijos šaltiniai. Renovacijos priemonių įdiegimas lėmė daugiabučio energinio efektyvumo klasės šuolį – iš E klasės namas pakilo į B.
„Prieš atnaujinimo darbus daugiabutis sueikvodavo daug šiluminės energijos, todėl, pasibaigus renovacijai, energinio efektyvumo padidėjimas buvo jaučiamas labai tiesiogiai: dabar gyventojai moka ne tik mažesnes sąskaitas už šildymą, bet gali patys reguliuoti savo buto temperatūrą pagal asmeninius poreikius“, – aiškina daugiabučio renovacijos investicijų plano įgyvendinimo konsultantas Olegas Mackevičius.
Energijos sutaupo daugiau nei 70 proc.
Atnaujinus Geležinio vilko g. 1 daugiabutį, jo skaičiuojamosios energijos sąnaudos sumažėjo daugiau nei 70 proc. – tokie rezultatai gali būti puiki paskata kitų kvartalo daugiabučių gyventojams renovuoti būstą. Pastatą administruojančios įmonės vadovas paaiškina, kad anksčiau name buvo naudojama 243,25 kWh/kv. m, o dabar energijos sunaudojama 72,05 kWh/kv. m.
„Tinkuojamo fasado pasirinkimas padėjo pasiekti didelius energijos sutaupymus, kadangi namas su tokio tipo fasadu yra sandaresnis, leidžiantis papildomai sutaupyti apie 10-15 proc. šiluminės energijos. Taip pat svarbus cokolių apšiltinimas – dažnai neįvertinama, kad per neapšiltintas daugiabučio pamatų konstrukcijas prarandama nemaža dalis pastato šilumos“, – teigia O. Mackevičius.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad renkantis tinkuojamą fasadą, būtina pasirūpinti tinkamu pastato vėdinimu – šiame daugiabutyje ventiliacijos sistema buvo modernizuota, įrengiant mechaninį vėdinimą.
„Ant stogo visi laiptinės butų vėdinimo kanalai yra sujungti ortakiais, kurie jungiami prie centrinio ventiliatoriaus. Ventiliatorius užtikrina norminį oro pašalinimą iš butų, o pagal poreikį butų languose montuojamos orlaidės užtikrina reikiamą oro kiekį. Iš butų oras pašalinamas per šilumos siurblius, kurie šalinamo oro šilumą paverčia šilumine energija“, – ventiliacijos sistemos procesus paaiškina O. Mackevičius.
Energijos sąnaudas ženkliai sumažino atnaujinta pastato šildymo sistema: buvo įrengta nauja nepriklausoma dvivamzdė šildymo sistema, pakeisti visi šildymo vamzdynai ir radiatoriai, o gyventojų patogumui – įrengti termoreguliatoriai ir šilumos kiekio dalikliai, leidžiantys ne tik reguliuoti buto temperatūrą pagal poreikius, bet ir padedantys sutaupyti.
Saulės kolektoriai sumažina energijos sąnaudas
Šilumos siurblių ir saulės kolektorių pagaminama šiluma yra naudojama karšto vandens sistemoje, kuri renovacijos metu taip pat buvo modernizuota. Anot pašnekovo, saulės kolektorių įrengimas buvo itin apgalvotas sprendimas, kuris iš pradžių pareikalauja nemažų investicijų, tačiau ilguoju laikotarpiu atsiperka.
„Siekiant dalinai kompensuoti elektros energijos sąnaudas, ant stogo buvo sumontuoti saulės kolektoriai, kurie šildo vandenį ir saulėtomis dienomis mažina šilumos siurblių elektros energijos sąnaudas. Šilumos siurblių ir saulės kolektorių pagamintos perteklinės energijos akumuliavimui nuspręsta namo šilumos punkte įrengti akumuliacines talpas“, – pasakoja daugiabučio renovacijos investicinio plano įgyvendinimo konsultantas.
Pašnekovo skaičiavimais, po renovacijos energijos sąnaudos karšto vandens gamybai sumažėjo net 32 kartus. Dabar faktinės sąnaudos karšto vandens paruošimui per mėnesį yra nuo 0 iki 1500 kWh, o prieš modernizaciją jos siekė apie 19000 kWh.
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šis daugiabutis dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės kovo 31 d. naujienų portale Delfi.lt, o laimėtojai bus paskelbti balandžio pradžioje.
Prieš atiduodant savo balsą BETA rekomenduoja tai daryti atsakingai – susipažinti su kiekvienu projektu ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Skaitytojai raginami atkreipti dėmesį ne tik į daugiabučio išvaizdą po atliktų darbų, tačiau ir atsižvelgti į platų kriterijų ratą: tai tokie parametrai kaip energetinis efektyvumas, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, indėlis į aplinkosaugą, bendruomeniškumas (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus), projekto indėlis į platesnį aplinkos atnaujinimą ne tik kieme ar gatvėje, o rajone ar net viso miesto mastu.
Visi esame įpratę renovuotą daugiabutį vertinti per gražaus namo ar mažesnės šildymo sąskaitos prizmę, tačiau svarbu nepamiršti, kad ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai yra kur kas daugiau: šis procesas prisideda prie gyventojų gerovės kūrimo, ekonomikos konkurencingumo stiprinimo bei šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.
Užsakymo nr.: PT_83617713