„Vartojimas per didžiąsias metų šventes pastebimai išauga. Tai įrodo, kad mūsų įpročiai Kalėdų laikotarpiu dažnai nėra draugiški aplinkai, nes perkame gerokai daugiau, nei mums iš tiesų reikia. Kuo daugiau vartojame – tuo daugiau teršiame. Vietoj to, kad paskutinius vakarus prieš šventes leistume prekybos centruose, vertėtų pagalvoti, kad simbolines dovanėles galime pasidaryti patys, o tuo pačiu kūrybingai bei kokybiškai praleisti laiką su šeima“, – sako „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė.
„Žaliojo taško“ laisvalaikio kataloge rasite pasiūlymų, kaip pasigaminti personalizuotus advento kalendorius, kuriuos galima iliustruoti gražiausiomis šeimos nuotraukomis, netikėtų sprendimų namų dekorui bei ekologiškų dovanų pakavimo idėjų.
Siūlo alternatyvą plastikiniams vainikams
Viena linksmiausių kataloge siūlomų idėjų šeimai yra popierinio vainiko gamyba. Popierinis vainikas padės išvengti eglišakių naudojimo ar plastikinių vainikų, kuriuos kitais metais, greičiausiai, norėsite pakeisti naujais. Deja, bet dirbtinės eglutės ar dirbtiniai eglišakiai dažniausiai nėra perdirbami. Plastikas yra pagaminamas per 5 sekundes, bet gali praeiti daugiau nei 500 metų, kol šis gaminys suirs.
Šventiniam vainikui pagaminti reikia sukarpyti popierių siauromis juostelėmis. Tuomet – atsikirpti vainiko dydžio vielos gabalą ir ant jo verti perlenktas popieriaus juosteles. Suvėrę popierių, sujunkite vielos galus ir papuoškite vainiką kaspinu, sagomis ar karoliais. Galite jį nupurkšti, nudažyti patinkančia spalva ar puošybai panaudoti pabodusius eglės žaisliukus.
Rankų darbo vainikas padės originaliai papuošti namus. Jį nupurškus dažais svečiai net nesupras, kad jis pagamintas iš popieriaus, o vainiko gaminimo technika gali tapti įdomia tema prie šventinio stalo.
Kasmet vis nauji kalėdiniai žaisliukai
Didžiausia kalėdinių namų puošmena – kalėdiniais žaisliukais papuošta eglė. Kiekvienais metais eglutę norisi puošti kitaip, todėl dažnai neatsispiriame ir įsigyjame naujų dekoracijų. Atnaujinti eglės „papuošalų“ kolekciją įmanoma ir iš popieriaus sukurtais kankorėžiais.
Kankorėžius pagaminti galima panaudojant senų žurnalų viršelius ar nebereikalingus dovanų maišelius. Juos reikia sukarpyti įvairaus storio juostelėmis, sulankstyti armonikėle ir suklijuoti abu juostelės galus, kad jie sudarytų apskritimą. Skirtingo dydžio apskritimus lieka suklijuoti, o gautą kankorėžį padekoruoti blizgučiais, kaspinėliais ar kitokiais papuošimais.
„Dažniausiai šventiniu laikotarpiu mus suvilioja naujų kalėdinių žaisliukų, papuošimų, lempučių pasiūla prekių lentynose. Visgi, prieš įsigyjant šias prekes, vertėtų dar kartą pasvarstyti, ar jums tikrai jų reikia. Galbūt daugelį šių panašių papuošimų jau turite nuo praėjusių metų? Atsiminkite, kad daugumos kalėdinių dekoracijų negalima mesti į specialius rūšiavimo ar buitinių atliekų konteinerius. Smulki ir stambi elektroninė įranga, veidrodžiai, porcelianas, krištolas, keramika turi būti gabenami į stambiagabaričių atliekų aikšteles“, – pabrėžia S. Rasalė.
Alternatyva dovanų pakuotėms
Pakuodami kalėdines dovanas galvojame apie žmogų, kuriam tos dovanos skirtos, todėl siekiame jas supakuoti kuo originaliau. Deja, bet pakavimui skirtos medžiagos yra naudojamos tik iki tos akimirkos, kol dovana yra išpakuojama.
Panaudotą popierių reikėtų atsakingai surūšiuoti – perdirbę 1 toną popieriaus, išsaugome 17 medžių, sutaupome 27 000 litrų vandens ir tiek energijos, kuria 6 mėnesius galėtume apšildyti vidutinio dydžio namą. Svarbu, jog rūšiuojamos popieriaus atliekos būtų sausos ir švarios.
Originaliai supakuoti dovaną galima ir panaudojus vos kelias namuose randamas priemones – senus brėžinius, atlasus, žemėlapius ir pan. Tokiu neįprastu popieriumi supakuotos dovanos tikrai neliks nepastebėtos po kalėdine eglute.
Šventės – atsakingo vartojimo iššūkis
Nors Kalėdų laikotarpiu labai padidėja vartojimas, tačiau dovanų idėjos iš antrinių žaliavų yra puikus įrodymas, kad per šventes galima nenaudojamus daiktus prikelti antram gyvenimui. Tiesa, nepanaudotas pakuočių atliekas reikėtų atsakingai surūšiuoti. Lietuvoje per metus kiekvienas žmogus galėtų išrūšiuoti apie 60,5 kg pakuočių atliekų. Dabar skaičiuojama, kad vienas lietuvis per metus išrūšiuoja tik apie 10 kg atliekų.
„Rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos mažinimo. Rūšiuojant atliekas, jos nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbamos ar panaudojamos energijai išgauti, todėl mažiau teršia mūsų aplinką. Kiekvieno mūsų indėlis – labai svarbus”, – rūšiavimo svarbą pabrėžia S. Rasalė.
Nerūšiuojamos atliekos niekur nedingsta – patekusios į sąvartyną, jos kaupiasi ir yra net kelis šimtus metų, taip kenkdamos aplinkai ir kiekvieno mūsų sveikatai.
Rūšiuojamos atliekos padeda sutaupyti įvairius gamtos išteklius, pavyzdžiui, viena perdirbta skardinė išsaugo tiek energijos, kiek sunaudoja 3 valandas veikiantis televizorius arba – 2 litrus benzino.
Vis dar gajūs rūšiavimo mitai
Pašnekovė pabrėžia, kad viena iš dažniausiai pasitaikančių rūšiavimo klaidų – panaudotų popierinių rankšluosčių bei servetėlių išmetimas į popieriui skirtus konteinerius. Tokios atliekos nėra rūšiuojamos, todėl popierinius rankšluosčius reikėtų mesti į bendrą komunalinių atliekų konteinerį.
Dar viena neretai pasitaikanti klaida – TetraPak pakuotės išmetimas į popieriui rūšiuoti skirtą konteinerį. Sulčių, pieno ar kitų gėrimų TetraPak pakuotes reikėtų išmesti į plastiko konteinerį, nes šios pakuotės yra daugiasluoksnės.
Tiesa, svarbu išmetamas dėžutes sulankstyti, kad konteineryje jos užimtų mažiau vietos. Pakuočių plauti nebūtina, reikia tik išpilti skysčius. Sąvaržėlių, lipnios juostelės ar etikečių nuo pakuočių pašalinti nereikia.
„Žaliasis taškas“ skatina prieš įsigyjant šventines dekoracijas, pasidomėti, ar jos yra perdirbamos, o jeigu ne, labai atsakingai pagalvoti, ar jums jų tikrai reikia.
Užsakymo nr.: PT_79908781