Dar 1966 metais pasirodė pirmasis lietuviškas lazeris, kuris galėjo tekstinę ir vaizdinę informaciją įvesti į pirmąją lietuvišką skaičiavimo mašiną – kompiuterį „Rūta“. O dabar lietuvių inovatoriai neatsilieka nuo kitų vakarų šalių ir demonstruoja pažangą mokslinių lazerinių technologijų rinkoje bei užima aukštas pozicijas tarp kitų valstybių. Remiantis statistika, Lietuvos lazerių įmonės eksportuoja daugiau negu 90 proc. pagaminamos produkcijos, o rinka gali džiaugtis nuosekliu augimu ir plėtra. 1992 metais Lietuvoje buvo tik 5 lazerių įmonės, o dabar jau galime pasidžiaugti, kad tokių įmonių skaičius viršijo 30. Ne paslaptis, kad Lietuva didžiuojasi šios industrijos nuopelnais ir vadina save lazerių šalimi. Lazerių technologijos garsina Lietuvą visame pasaulyje ne mažiau negu biotechnologijos, o Lietuvos vadovai pristatydami Lietuvą savo kalbose neretai mini Lietuvos Lazerių pramonę ir jos pasiekimus, įvardydami Lietuvą kaip aukštųjų technologijų šalį.
Paklausa visame pasaulyje
Specialistai teigia, kad Lietuvos lazerių įmonės ne tik, kad nekonkuruoja tarpusavyje, tačiau kai kuriose nišose neturi net ir globalių konkurentų, o eksportas vykdomas į daugiau nei 70 valstybių. Remiantis Lietuvos lazerių asociacijos duomenimis per paskutinius kelis dešimtmečius pagaminamos ir parduodamos produkcijos kiekis padvigubėja kas 5 metus, analogiškai kinta ir darbuotojų skaičius. Šiuo metu Lietuvos lazerių sektoriuje dirba daugiau nei 1000 žmonių ir kas metus darbuotojų skaičius auga apie 10 proc., o fizikos studijų kryptis išlieka viena perspektyviausių ir paklausiausių tarp Lietuvos universitetų.
Kaip teigia, lazerių technologijos įmonės, kuriančios ir gaminančios kompaktiškus lazerinius šaltinius ir lazerių valdymo elektroniką direktorius E. Pabrėža, Lietuvoje itin palanki lazerių kūrėjams ekosistema. „Lietuvoje dar nežinau nei vienos lazerių kompanijos, kuri būtų subankrutavusi arba užsidariusi, todėl statistika yra labai gera ir galbūt daug geresnė negu kitų sričių, kaip pavyzdžiui, IT srities, kurioje per pusę metų turi paaiškėti, ar idėja yra veikianti, ar ji sulauks rinkos palaikymo. Lazerių srityje procesai yra daug ilgesni, bet tuo pačiu lazerių kūrėjai turi daug daugiau galimybių, taikyti savo žinias ir šiek tiek pasukti savo strategiją, taip, kad surastų savo nišą.“
Lazeriai, tai technologinė sritis, kurioje ypatingai pastebimas verslo atstovų ir mokslininkų bendradarbiavimas. Tai viena iš inžinierinės pramonės sričių, kur verslo investicijos į mokslinius tyrimus siekia iki 10 proc. nuo pardavimo apimčių. Taigi, natūralu, jog tarptautiniai partneriai yra būtini, siekiant perkopti tiek rinkos įėjimo barjerus, priartinant prie potencialių klientų, tiek siekiant išanalizuoti dominančias rinkas, išsiaiškinant, kokio produkto paklausa dominuoja ir kodėl klientai renkasi vieną ir kitą sritį, nes iėjimas į tarptautinius vandenis reikalauja finansinio pasiruošimo, kuriame kiekviena klaida turi atitinkamą kainą startuolio, ar įmonės gyvavimui.
Dar vis yra erdvės sukurti unikalų produktą
3 metus gyvuojanti lietuvių inovatorių sukurta įmonė, gaminanti skaidulinius optinius komponentus bei įvairaus galingumo specifinius mazgus, reikalingus lazerių gamybai nustebino ne tik Lietuvos, bet ir užsienio lazerių pasauliu besidominčius inovatorius bei mokslininkus. Lietuviai sukūrė inovatyvią šviesolaidinių lazerių technologiją, ypač trumpų šviesos impulsų generavimo sprendimą ir generatorių. Dabar lazerių širdis, gali veikti stabiliu ritmu. Kaip teigia inovatyvios įmonės direktorius, Nikolajus Gavrilinas, sukurti unikalų lazerį, paskatino tai, kad tuo metu šviesolaidinių lazerių rinkoje nebuvo tokios technologijos, kuri galėtų leisti lengvai keisti visus lazerio parametrus, lengvai pasiekti patikimumą, greitą surinkimą ir neturėti kritinių komponentų. Tuo metu buvo atrastas būdas, kuriuo visus standartinius komponentus būtų galima lengvai surinkti ir įgyvendinti tas konfigūracijas, kurios yra reikalingos klientams.
Anot kūrėjo, lazeris gali būti plačiai naudojamas akių operacijos, metalo apdirbimo pramonei, moksle, nes galima nuolat keisti parametrus, vartotojas nėra prisirišęs prie vienos konfigūracijos lazerio, kas dažniausiai būna tipinė problema industriniuose lazeriuose, kuriuose viskas yra optimizuota tik kažkuriam vienam procesui.
Inovacijos kūrėjai neslepia, jog sukurti technologiją užtruko – ją vystė 10 metų. Dabar jau sukurtas ir tiriamas realus lazeris, generuojantis labai didelės smailinės galios ir itin trumpos trukmės impulsus. Inovatyvią technologiją Lietuviai užpatentavo, sukūrė lazerio prototipą ir jau atlieka bandymus įvairiose srityse, o fundamentaliu vadinamas išradimas, sukėlė didžiulį tarptautinės lazerių mokslo bendrovės susidomėjimą.
Lazeristai neužmiega ant laurų
Kaip teigia specialistai, Lietuva yra pagrindinis femtosekundinių lazerių skirtų moksliniams tyrimams gamintojas. Lygiai taip pat ir su mikrodariniais – Lietuviai yra vieni iš nedaugelio, kurie tyrinėja ir kuria rinką pasauliniu mastu. Anot Lietuvos ekspertų, progresas lazerių srityje nesustos, nes lazerinių technologijų poreikis ūkyje, moksle ir medicinoje visame pasaulyje nuolat stiprėja, tad lazerių sektoriaus svarba yra nenuginčijama ir globaliame kontekste, ir Lietuvos ribose. O taip pat ši industrija tokia plati, jog pastebima, kad lazerių sektorius turi dar begalę neišnaudotų galimybių, kurias Lietuvos inovatoriai nuolatos analizuoja, ieško vis inovatyvesnių sprendimų ir su jais drąsiai konkuruoja tarptautinėje rinkoje, užimdama lyderiaujančias pozicijas.
Inovatoriai vis lengviau atranda kelius, kaip komercializuoti ir eksportuoti Lietuvoje sukurtus lazerius, o ir investuotojai sparčiau investuoja į šią sritį su pasitikėjimu.
Turi idėja, bet trūksta investicijų?
Galbūt ir jūs turite fizikinių idėjų, kurių dar nedrįstate įgyvendinti? Arba bandote įgyvendinti, bet užstrigote pusiaukelėje? Kviečiame inovatyvius produktus ar paslaugas kuriančius inovatorius dalyvauti šiose Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros programose ir priemonėse investicijoms gauti:
• Inočekiai
Skirta: privatiesiems juridiniams asmenims, pradedantiems ar jau vykdantiems inovacinę veiklą. Inovacinio čekio dydis priklauso nuo vykdomos veiklos ir gali siekti iki 76 tūkst. Eur.
• Inostartas
Skirta: smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, veikiantiems ne ilgiau kaip 36 mėnesius. Projekto dydis priklauso nuo vykdomos veiklos ir gali siekti iki 46 tūkst. Eur.
• Inopatentas
Skirta: juridiniams asmenims, siekiantiems apsaugoti intelektinės nuosavybės teises tarptautiniu mastu.
Tinkamos išlaidos – oficialūs mokesčiai, patentinių patikėtinių paslaugos. Didžiausia MITA skiriamų investicijų suma vienam išradimui ar dizainui – 30 tūkst. Eur.
• Partnerių paieškos vizitai
Skirta: įmonėms, ieškančioms partnerių užsienio šalyse.
Finansuojamas dalyvavimas įvairiuose renginiuose ir susitikimuose užsienyje, apmokant kelionės, gyvenamojo ploto nuomos, renginio dalyvio mokesčio išlaidas.
Vizitų tikslas – rasti partnerių dalyvauti tarptautinėse programose („Horizontas 2020“, „Eurostars-2“, „Eureka“, ir kt.) bei pritraukti investicijų verslo plėtrai.
Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
Užsakymo nr.: PT_81585869