Kita priežastis – vis didesnis domėjimasis ekologija, bei Europos Komisijos (EK) 2018 metais pasirašyta žiedinės ekonomikos direktyva, kuria skatinama kurti uždarą produktų gyvavimo ciklą.
EK skelbia, jog žiedinės ekonomikos modelis padėtų ES įmonėms sutaupyti 600 mlrd. eurų, arba 8 proc. metinės apyvartos, o bendras per metus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų 2–4 procentais.
Ko gero populiariausios ir labiausiai naudojamos yra saulės ir vėjo energijos. Tačiau mokslininkai ieško ir kuria vis naujesnius, našesnius ir ekologiškesnius elektros gamybos šaltinius, pavyzdžiui - vandeniliu išgauta energija.
Naujas elektros gamybos būdas
Lietuvos energetikos instituto mokslininkas Marius Urbonavičius teigia, jog apskritai visi būdai gaminti atsinaujinančią elektros energetiką „yra ant bangos“. Tačiau pastaruoju metu ypač populiarėja vandenilio panaudojimas elektros gamybai. Įdomu tai, jog pats vandenilis gaminamas iš vandens. Jis gaminamas paprastos reakcijos metu vandenį sumaišius su aliuminio milteliais. Įprastai vandenį sumaišius su aliuminiu jokia reakcija nevyksta. Todėl jį reikia modifikuoti ir apdirbti plazminiuose procesuose. To dėka jis tampa reaktyvus. Taigi, reakcijos metu išsiskyręs vandenilis keliauja į kuro elementą, t. y. vandenilio bateriją, kurioje vandenilis reaguodamas su deguonimi gamina elektros energiją.
Šiuo metu jau yra sukurtas vandenilio baterijos prototipas, kuriam ieškoma praktinių panaudojimo galimybių ir partnerių, kurie norėtų savo prietaisuose įmontuoti bateriją.
Tokią vandenilio bateriją galima montuoti į įvairius prietaisus vietoje įprastinių baterijų. Pavyzdžiui į dronus, jeigu su įprasta baterija jie gali skraidyti iki pusvalandžio integravus vandenilio bateriją su pakankamu kiekiu cheminių medžiagų dronai galėtų skraidyti keletą valandų.
Vandenilio bateriją galima naudoti bet kokiuose elektriniuose prietaisuose, žinoma pirmiausia galvojama apie iškastinį kurą naudojančius ir labiausiai gamtai kenkiančius įrenginius, pavyzdžiui automobilius. Įprastas elektromobilis išsprendžia daugybę ekologijos problemų, o jeigu jis būtų varomas elektra gaminama iš vandenilio, jo kaštai mažėtų, o ekologiškumas didėtų.
Savaeigis autobusas
Šiomis dienomis elektromobiliai gatvėse jau ne naujiena, tiesa varomi ne vandenilio baterijomis, tačiau galimybių pritaikyti šį energijos gamybos būdą daugybė. Lietuviai neatsilieka nuo užsienio inovatorių, kuriančių elektra varomus automobilius. Štai įmonė „Viltechna“ kuria savaeigį elektrinį autobusą, pasitelkdami inovatyvios transporto priemonės programinį valdymą, kuris yra paremtas dirbtinio intelekto technologija. Pastaroji technologija kuria automobilio valdymą, kuriam nereikalingas fizinis vairuotojas. Autobusas važiuos pats nustatytu maršrutu. Jame tilps 12 – 15 keleivių. Šis inovatyvus sprendimas gimė inovatorių galvose siekiant išspręsti dvi pagrindines problemas. Pirmoji – pagalba neįgaliesiems ar ligoniams laikinai turintiems judėjimo negalią. Šiandien neįgaliesiems patiems keliauti vis dar sunku, nepritaikytos ne tik transporto priemonės, bet ir transporto infrastruktūra. Autonominės transporto priemonės šią problemą išspręstų. Keliauti galėtų visi, nepaisant negalios ar ligų.
Antroji priežastis – ekologija. Inovatyvi transporto priemonė gali būti naudojama vietovėse, kuriose uždraustas įprastų transporto priemonių eismas. Pavyzdžiui Šveicarijos tam tikruose kalnų miesteliuose galima keliauti tik elektrinėmis transporto priemonėmis. Taigi, pasaulyje atsiranda vis daugiau panašių poilsio zonų, kuriose norima mažiau transporto keliamos taršos ir triukšmo, o daugiau švaraus oro ir ramybės. Neatmetama galimybė, jog ateityje ir Lietuvoje turėsime panašių poilsio zonų, kuriose bus draudžiamas įprastų transporto priemonių eismas. Todėl tam ruoštis būtina iš anksto. Inovatoriai prognozuoja, jog nauja autonominių automobilių era turėtų prasidėti iki 2021 metų.
Anot lietuvių inovatorių, autonominis elektrinis autobusas yra pigesnis už įprastą elektrinį autobusą, nes jis važiuoja mažesniu greičiu, tad sąnaudos jam pagaminti irgi naudojamos mažesnės. Rinkdamiesi sąnaudas inovatoriai irgi paiso ekologiškumo principų – autobuso korpusas bus perdirbamas, o gautos žaliavos naudojamos kitai detalei gaminti.
Šiuo metu pasaulyje jau važinėja šiek tiek daugiau nei 500 autonominių autobusų. Tad lietuvių kuriama technologija pasaulyje nauja ir perspektyvi.
Elektrinių transporto priemonių sritis įvairiapusiška. Tad ir inovacijos kuriamos plataus spektro. Kita inovatyvi įmonė „Elinta Charge“ kuria elektromobilių įkrovimo stoteles. Pastarosios turi integruotą išmanios energijos apskaitą, indikacinę LED juostą ir ekraną, taip pat energijos balanso sistemą, kuri leidžia optimaliai išnaudoti stotelei tiekiamą elektros galią. Dar stotelė geba identifikuoti vartotoją. Tokiu būdu paprasta vesti vartotojų statistiką.
Turi idėja, bet trūksta investicijų?
Tikimasi, jog lietuvių inovatyvūs sprendimai taupys, tiek žmonių piniginius, tiek žemės išteklių resursus. Tačiau panašių ekologijos principais paremtų išradimų reikės vis daugiau.
Galbūt ir jūs turite ekologinių idėjų, kurių dar nedrįstate įgyvendinti? Arba bandote įgyvendinti, bet užstrigote pusiaukelėje? Kviečiame inovatyvius produktus ar paslaugas kuriančius inovatorius dalyvauti šiose Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros programose ir priemonėse investicijoms gauti:
• Inočekiai
Skirta: privatiesiems juridiniams asmenims, pradedantiems ar jau vykdantiems inovacinę veiklą. Inovacinio čekio dydis priklauso nuo vykdomos veiklos ir gali siekti iki 76 tūkst. Eur.
• Inostartas
Skirta: smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, veikiantiems ne ilgiau kaip 36 mėnesius. Projekto dydis priklauso nuo vykdomos veiklos ir gali siekti iki 46 tūkst. Eur.
• Inopatentas
Skirta: juridiniams asmenims, siekiantiems apsaugoti intelektinės nuosavybės teises tarptautiniu mastu.
Tinkamos išlaidos – oficialūs mokesčiai, patentinių patikėtinių paslaugos. Didžiausia MITA skiriamų investicijų suma vienam išradimui ar dizainui – 30 tūkst. Eur.
• Partnerių paieškos vizitai
Skirta: įmonėms, ieškančioms partnerių užsienio šalyse.
Finansuojamas dalyvavimas įvairiuose renginiuose ir susitikimuose užsienyje, apmokant kelionės, gyvenamojo ploto nuomos, renginio dalyvio mokesčio išlaidas.
Vizitų tikslas – rasti partnerių dalyvauti tarptautinėse programose („Horizontas 2020“, „Eurostars-2“, „Eureka“, ir kt.) bei pritraukti investicijų verslo plėtrai.
Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
Užsakymo nr.: PT_81566245