Medicininių vaizdų sistema
Įmonė „Softneta“ kuria ir vysto sistemą skirtą talpinti ir peržiūrėti medicininius vaizdus. Ko gero visiems teko lankantis pas gydytoją darytis medicininę nuotrauką, pavyzdžiui rentgeno. Pasidarę ją viename kabinete keliavote į kitą parodyti ją savo gydytojui. Pastarajam norint pasitarti su kolega teko keliauti į dar vieną kabinetą, o nusprendus nuotrauką parodyti užsienyje dirbančiam kolegai teko įveikti teisinius reglamentus, jog nuotrauka būtų galima nusiųsti.
Lietuvių inovatorių sukurta sistema šį ilgą medicininių nuotraukų kelią įveikia kur kas greičiau ir paprasčiau. Tad kaip ji veikia? Radiologijos, oftalmologijos ir kardiologijos vaizdus atkuriantys medicininiai prietaisai padarytas nuotraukas siunčia į vaizdų duomenų bazę. Joje atsiradę vaizdai yra lengvai prieinami gydytojams. Jie prisijungę prie duomenų bazės gali peržiūrėti vaizdus, o kilus norui pasikonsultuoti gali nuorodą tiesiog nusiųsti kolegai.
Šis sprendimas, lyginant su tradiciniais kur kas našesnis, ekonomiškesnis bei ekologiškesnis nebereikia bereikalingai vaikščioti bei spausdinti nuotraukų. Tokiu būdu taupomi ligoninės kaštai. Be to, atsiranda didesnės galimybės konsultuotis ne tik su savo šalies, bet ir užsienio šalių kolegomis.
Šiuo metu sistema naudojama Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ir kitur. Be Lietuvos sistemą naudoja dar 80 pasaulio šalių.
Vystydami inovatyvią sistemą įmonė naudojosi Europos Sąjungos (ES) investicijomis. Inovatoriai vykdė „Medicininės operacinės sistemos ir taikomųjų programų Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) projektą“, pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“.
Projekto metu buvo sukurta portatyvinių kamerų programinė įranga, kuri leidžia gydymo įstaigoms atsisakyti stacionarinių diagnostinių darbo stočių jas pakeičiant į paprastesnius ir pigesnius kompiuterinius įrenginius, šis sprendimas ne tik taupo lėšas, bet ir išplečia galimybes naudoti portatyvines kameras už specializuotų gydymo įstaigų ribų bei teikti telemedicinos paslaugas ten, kur nėra atitinkamų specialistų ir/ar įrangos. Projekto metu taip pat buvo sukurtos iOS ir Android aplinkose veikiančios aplikacijos, skirtos oftalmologinių vaizdų peržiūrai gydymo įstaigose.
Mobilioji programėlė – ligos diagnostikai
Dar viena nemažiau įdomi ir unikali medicininė inovacija naudojant IT sprendimus buvo sukurta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų grupės vadovaujant prof. Virgilijui Ulozui.
Tai yra mobilioji programėlė „VoiceScreen“, kuri automatiškai ir objektyviai įvertina galimus balso sutrikimus, kurie gali būti įvairių gerklų ligų (tarp jų ir gerklų vėžio) išraiška. Jei reikia, programėlė nukreipia asmenį pas gydytoją, tai padeda anksčiau diagnozuoti gerklų ligas. Inovacija padeda įvertinti balso pokyčius dar esant ankstyvai galimos ligos stadijai.
Programėle naudotis itin paprasta – pakanka tylioje vietoje išmaniuoju telefonu įrašyti ilgiau tęsiamą balsę „a“ ir sakinį: „Turėjo senelis žilą oželį“ ir programėlė įvertinusi šešis skirtingus akustinius balso funkcijos parametrus, apskaičiuoja akustinį balso kokybės indeksą. Jis ir leidžia objektyviai išmatuoti galimus balso pokyčius, identifikuoti ar tai normalus balsas ar patologinis, o pagal tai pateikia atitinkamas rekomendacijas kaip toliau tiriamajam elgtis.
Šiuo metu programėlė „APP STORE“ yra antroje vietoje pagal populiarumą kategorijoje „Medicinaׅ“. Tačiau iki šios sėkmės inovatoriams teko gerokai padirbėti užsitikrinant populiarumą tarp vartotojų . „Dalyvavome Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) konferencijose, renginiuose ir parodose. Jose lankytojai, galėjo ne tik daugiau sužinoti apie kuriamą produktą, bet jį ir išbandyti. Tai buvo puikus būdas sulaukti atsiliepimų iš vartotojų bei pasisemti naujų idėjų ir rasti partnerių tolimesniems inovatyviems išradimams“, - tikina inovacijos kūrėjai.
Turi idėja, bet trūksta investicijų?
Kviečiame inovatyvius produktus ar paslaugas kuriančius inovatorius dalyvauti šiose MITA programose ir priemonėse investicijoms gauti:
• Inočekiai
Skirta: privatiesiems juridiniams asmenims, pradedantiems ar jau vykdantiems inovacinę veiklą. Inovacinio čekio dydis priklauso nuo vykdomos veiklos ir gali siekti iki 76 tūkst. Eur.
• Inostartas
Skirta: smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, veikiantiems ne ilgiau kaip 36 mėnesius. Projekto dydis priklauso nuo vykdomos veiklos ir gali siekti iki 46 tūkst. Eur.
• Inopatentas
Skirta: juridiniams asmenims, siekiantiems apsaugoti intelektinės nuosavybės teises tarptautiniu mastu.
Tinkamos išlaidos – oficialūs mokesčiai, patentinių patikėtinių paslaugos. Didžiausia MITA skiriamų investicijų suma vienam išradimui ar dizainui – 30 tūkst. Eur.
• Partnerių paieškos vizitai
Skirta: įmonėms, ieškančioms partnerių užsienio šalyse.
Finansuojamas dalyvavimas įvairiuose renginiuose ir susitikimuose užsienyje, apmokant kelionės, gyvenamojo ploto nuomos, renginio dalyvio mokesčio išlaidas.
Vizitų tikslas – rasti partnerių dalyvauti tarptautinėse programose („Horizontas 2020“, „Eurostars-2“, „Eureka“, ir kt.) bei pritraukti investicijų verslo plėtrai.
Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
Užsakymo nr.: PT_81541363