Mokslininkams atlikus tyrimus buvo nustatyta, jog ligų atsiradimą ir vystymąsi nuo 25 iki 70 procentų lemia mityba, o ne genetika, kaip buvo manoma anksčiau. Nutrigenomikos tikslas sudarant personalizuotą mitybos planą išvengti ligų, o ne susirgus jas gydytis. Jau dabar tam tikroms žmonių grupėms teikiamos mitybos rekomendacijos – sportininkams, vaikams, suaugusiems dirbantiems fizinį arba protinį darbą. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose teikiama mitybos rekomendacijų paslauga, kai iš žmogaus seilių mėginio padaromas genomas ir pagal tai nustatoma kokius produktus rekomenduojama vartoti, o kurių geriau vengti. Tik laiko klausimas kada panaši paslauga taps prieinama ir Lietuvoje. Šiuo metu daromi vis naujesni tyrimai, diegiamos technologijos, o gaunamos žinios diegiamos į praktiką.
„Ateityje kiekvienas žmogus turės tikslias rekomendacijas mitybai, jis žinos kokių medžiagų reikia sveikam organizmui. Tokia mityba padės prailginti gyvenimo trukmę, išvengti ligų, sveikai senti. Pastaroji problema viena svarbiausių šiandienėje visuomenėje. Ji ir socialinė, ir ekonominė. Tad personalizuota mityba puikus sprendimo būdas”, - tvirtina R. Venskutonis.
Mažame šaukštelyje dozė vitaminų ir mineralų
Vis daugiau Lietuvos maisto gamintojų imasi funkcinio maisto gamybos, juk tokie produktai sveikesni, nes praturtinti natūraliais vitaminais ir mineralais.
Pavyzdžiui, įmonė „SoTU SoTU“ gamina džiovintų daržovių ir uogų miltelius. Inovatyvi džiovinimo technologija buvo sukurta bendradarbiaujant su mokslininkais. Daržovės ir uogos džiovinamos ypač žemoje temperatūroje, ne aukštesnėje nei 48 laipsniai. Šis būdas leidžia išsaugoti uogų ir daržovių vitaminus ir skaidulines medžiagas. Taip pat produktų kokybę užtikrina gamybai naudojama žaliava, kuri parenkama iš ekologinių, sertifikuotų gamybos ūkių.
Produkto pavidalu pasirinkti milteliai neatsitiktinai. Paskaičiuota, jog mažame arbatiniame šaukštelyje telpa subalansuota dozė vitaminų ir mineralų. „Žinoma priklauso kokius miltelius vartojate jeigu juodųjų serbentų galite ir porą šaukštelių suvartoti per dieną, jeigu dilgėlių tikrai pakanka ir vieno“, - pataria įmonės direktorė Edita Danilčenko.
Miltelius galima dėti į košes, kokteilius, kitus kasdienius patiekalus. „Galima daržovių ir uogų miltelius dėti į šiltą vandenį ir gerti rytais. Juk dažnas ryte geriame vandenį su citrina, tačiau juk galime vartoti ne atvežtines citrinas, o savas uogas, vitamino C šaltinį“, - teigia E. Danilčenko.
Ne tik sveiki, bet ir skanūs
Kita su mokslu bendradarbiaujanti įmonė „Mėlynė“ naudoja liofilizavimo metodą, t.y. džiovinimas dideliu šalčiu, didesniu nei 80 laipsnių. Šis metodas vienas vertingiausių, nes džiovinant šaltyje išsaugomos visos biologiškai aktyvios medžiagos, vitamino C kiekis išlieka nepakitęs, tuo tarpu džiovinant įprastu būdu jo lieka vos tik daugiau nei 30 procentų.
Skanėstai iš liofilizuotų vaisių, uogų ir daržovių - puiki alternatyva vietoje saldumynų ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Tokie produktai turi mažai kalorijų. Jie gaminami iš Lietuvoje išauginamų – braškių, aviečių, juodųjų serbentų, svarainių, obuolių, kriaušių, špinatų bei moliūgų. Skanėstų gamyboje nenaudojami konservantai ar dažikliai, liofilizavimo technologija padeda išsaugoti ne tik vitaminus ir reikalingus fermentus, bet ir uogų ir daržovių spalvas.
Dar vienas inovatyvios įmonės produktas sukurtas bendradarbiaujant su mokslininkais – augalinių baltymų kokteiliai, praturtinti biologiškai aktyviais augalinės kilmės komponentais, sportuojančių bei fiziškai aktyvių žmonių mitybai.
Baltyminiai kokteiliai gaminami tik iš augalinių baltymų ir pažangiu metodu džiovintų vaisių ir uogų. Mokslininkų yra nustatyta, kad augaliniai baltymai organizmo įsisavinami geriau ir lengviau negu gyvuliniai baltymai. Vienoje porcijoje baltyminio kokteilio baltymų kiekis 22 g, tai optimali vienkartinė baltymų įsisavinimo norma.
Dar vienas iš įmonės išsikeltų tikslų – bendradarbiaujant mokslui ir verslui kurti bei diegti beatliekines vaisių, uogų bei daržovių perdirbimo technologijas. Šiuo metu dirbama su juodųjų serbentų ir aviečių išspaudomis, kuriose po sulčių išspaudimo lieka ne tik daug vertingų medžiagų, kurios gali būti sėkmingai pritaikytos maisto pramonėje, bet ir skaidulų įvairiems maisto produktams.
Turi idėją, bet trūksta investicijų?
Galbūt ir jūs turite idėjų, kurių dar nedrįstate įgyvendinti? Kviečiame inovatyvius produktus ar paslaugas kuriančius inovatorius dalyvauti šiose Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) programose ir priemonėse investicijoms gauti:
• Inočekiai
Skirta: privatiesiems juridiniams asmenims, pradedantiems ar jau vykdantiems inovacinę veiklą. Inovacinio čekio dydis priklauso nuo vykdomos veiklos ir gali siekti iki 76 tūkst. Eur.
• Inostartas
Skirta: smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, veikiantiems ne ilgiau kaip 36 mėnesius. Projekto dydis priklauso nuo vykdomos veiklos ir gali siekti iki 46 tūkst. Eur.
• Inopatentas
Skirta: juridiniams asmenims, siekiantiems apsaugoti intelektinės nuosavybės teises tarptautiniu mastu.
Tinkamos išlaidos – oficialūs mokesčiai, patentinių patikėtinių paslaugos. Didžiausia MITA skiriamų investicijų suma vienam išradimui ar dizainui – 30 tūkst. Eur.
• Partnerių paieškos vizitai
Skirta: įmonėms, ieškančioms partnerių užsienio šalyse.
Finansuojamas dalyvavimas įvairiuose renginiuose ir susitikimuose užsienyje, apmokant kelionės, gyvenamojo ploto nuomos, renginio dalyvio mokesčio išlaidas.
Vizitų tikslas – rasti partnerių dalyvauti tarptautinėse programose („Horizontas 2020“, „Eurostars-2“, „Eureka“, ir kt.) bei pritraukti investicijų verslo plėtrai.
Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
Užsakymo nr.: PT_81494613