Įkvėpimu tapo namų renovacija
Šio inovatyvaus produkto projekto vadovas Romualdas Trusovas, kartu dirbantys mokslininkai Karolis Ratautas, Gediminas Šlekas bei verslo atstovas Virginijus Rutkauskas sukūrė energijos perdavimo belaidžiu būdu metodą. Šiuo projektu, kuris jau sulaukė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojamos priemonės „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“ finansavimo, yra siekiama komercializuoti nuotolinio mikrobangų energijos perdavimo modulį skirtą daiktų interneto (IoT) jutiklių maitinimui.
Pastarasis modulis yra pritaikytas standartiniam WiFi mikrobangų siųstuvui, kadangi ši spinduliuotė yra plačiai prieinama bene kiekvienam. Anot R. Trusovo, tai sistemą daro technologiškai paprastesne, o kartu palengvina jos komercializaciją. Projekto metu taip pat yra vykdomos su TPL8–9 produkto technologinės parengties lygiais susijusios veiklos: bandomosios partijos galutinio išbandymo ir galutinio vartotojo naujo produkto įvertinimo realiomis eksploatacinėmis veiklos sąlygomis.
Paklausus, kaip prasidėjo darbai prie šio unikalaus projekto, R. Trusovas užsiminė, jog įkvėpimu tapo jo kolegos V. Rutkausko patirtis dirbant su energetiškai pasyvių namų statybos projektais. Nors namuose dažnai yra vykdomos renovacijos, nustatyti jų kokybę dažnai būna problematiška ir netikslu. „Tuomet pagalvojome, kad gerai būtų turėti jutiklius, kurie būtų patogūs montuoti ir nereikėtų naudoti laidų bei būtų galima ilgesnį laiką stebėti renovuotų pastatų šiluminės izoliacijos kokybę bei kitas savybes“, – pasakojo pašnekovas.
Suvienijo jėgas
Dirbant prie šio projekto jėgas suvienijo dviejų sričių mokslininkai. R. Trusovo komanda dirba lazerių srityje ir kartu bendradarbiauja su FTMC mikrobangų laboratorijos mokslininkais, kurių komandai vadovauja Žilvinas Andrius Kancleris. Būtent FTMC mokslininkai yra atsakingi už elektroninę projekto dalį. „Apjungiame skirtingų laboratorijų sritis ir taip sprendžiame įvairias verslo problemas“, – pasakojo MB „Enbela“ atstovas.
Kuriant šį projektą neapsieita ir be iššūkių. Su didžiąja dalimi sunkumų komandai teko susidurti siekiant ištobulinti elektroninę projekto dalį.
„Įveikus inžinerinius iššūkius ir konsultuojantis su verslo atstovais supratome, kad jutiklius galima panaudoti kur kas plačiau. Mūsų kuriama technologija tiesiog palengvina jų panaudojimą ir įvairių idėjų, kurioms reikalingi jutikliai, įgyvendinimą.
Galime įrengti jutiklį ir jo nebereikės periodiškai tikrinti, keisti elemento, nuskaityti nuo jo informacijos ir kt. Galima jį tiesiog pakabinti ir kuriam laikui pamiršti, nes jis tiesiog atliks savo darbą ir registruos tam tikrus parametrus bei pats pasikraus“, – paaiškino R. Trusovas.
Platesnis požiūris ir daugiau galimybių
Pradėjus bendradarbiauti su verslininkais ir išgirdus įvairesnes nuomones projekto kūrėjai galėjo į savo kuriamą produktą pažiūrėti kur kas plačiau. Kaip vieną iš jau pasiteisinusių naudų R. Trusovas įvardijo galimybę pritaikyti jutiklius CO2 kiekio rodiklių bei bendros oro kokybės stebėjimui patalpose ir priešgaisrinėje apsaugoje.
„Jutiklių pritaikymo spektras nuolat auga, atsiranda vis daugiau galimybių ir toks bendradarbiavimas yra labai svarbus kuriant naują produktą. Kartu gautas MITA dėmesys, finansavimas bei „MTEP komercinimo“ priemonės pritaikymas yra tarsi dar viena paskata kurti ir nesustoti.
Tai – ir patvirtinimas, kad projektas įdomus bei žinutė, jog kažkas irgi patiki tavo idėja, o pirmuosiuose etapuose, kai dar tik pradedama įgyvendinti idėja, toks palaikymas yra labai svarbus“, – pasakojo R. Trusovas.
Šiuo metu Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro bei MB „Enbela“ komanda ketina toliau vykdyti bandymus bei nepraleisti MITA rengiamų mokymų, kurie projekto kūrėjams pasitarnaus projektą paverčiant perspektyviu verslu.
Tiems, kurie galbūt dar tik žengia pirmuosius žingsnius savo idėjos link, R. Trusovas pataria nebijoti kreiptis patarimų ir tikėti savo jėgomis. „Jei nepabandysi, niekas ir nepavyks, todėl svarbiausia pradėti ir galimas daiktas, kad viskas pavyks“, – žinutę būsimiems kolegoms perdavė pašnekovas.
Jam pritarė ir MITA vadovė Birutė Bukauskaitė, kurios nuomone, toks bendradarbiavimas yra puikus pavyzdys, jog nereikia pačiam išmanyti visų sričių. Taip dirbant yra pasiekiami geriausi rezultatai – bendradarbiaujant idėjos greičiau tampa realiu produktu.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Inovacijų Lietuva: ar žinai, ką kuriame?“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis. Daugiau informacijos www.mita.lrv.lt.
Užsakymo nr.: PT_88705109