Viena iš pagrindinių problemų, neleidžiančių šeimoms saugiai jaustis auginant vaikus, darbo ir šeimos derinimas. Tam pritaria visi kalbinti pašnekovai. Kartu tai patvirtina ir užsienio ekspertų tyrimai.
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė spaudai Rasa Žemaitė pastebi, kad nors visai neseniai įsigaliojo liberalesnis Darbo kodeksas, kol kas darbdaviai praktiškai nelinkę jo pritaikyti.
Ko trūksta šeimoms?
„Žinoma, lankstumas mažintų jų pajamas, todėl darbdaviai tuo mažai suinteresuoti. Asmeninė darbdavių atsakomybė kol kas prisiimama labai vangiai, palyginus su kitomis šalimis. Lietuvoje kol kas suderinti darbą ir šeimą labai sudėtinga tiek dėl prarandamų pajamų, tiek dėl papildomų pajamų poreikio, kuris atsiranda, jei renkiesi dirbti pusę ar nepilną darbo dieną“, – kalbėjo ji.
R. Žemaitė taip pat paminėjo, kad mūsų šalyje yra išskirtinė situacija, palyginus su senąja Europa, kai moterys labai daug ir ilgai dirba. Be to, neskiriamas dėmesys moterų grąžinimo į darbo rinką po vaikų priežiūros atostogų klausimui.
„Lietuvoje reikėtų daugiau kalbėti apie pajamų nelygybę tarp lyčių, darbo krūvio neadekvatumą, apie moterų lojalumą darbdaviui, nes vaikus auginančios moterys dėl mažesnių derybinių galių tampa lojalesnės jiems“, – tęsė pašnekovė.
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė pabrėžė, kad Lietuvoje reikėtų galvoti ir apie mokestines lengvatas šeimoms, kurios dirbant abiems tėvams nesugeba išlipti iš skurdo: „Taip pat reikėtų daugiau ir gausiau prieinamų ugdymo ir vaikų priežiūros paslaugų“.
Dar viena problema, kurią Lietuvoje mato R. Žemaitė, – neišnaudotas moterų potencialas darbo rinkoje: „Turima išskirtinai daug išsilavinusių moterų visuomenėje, deja, valstybė šio potencialo neišnaudoja. O moterys neturi galimybių pilnai išnaudoti savo sugebėjimų“.
Pasak pašnekovės, kalbant apie demografinius iššūkius svarbu žiūrėti ne tik į tai, kaip padidinti gimstamumą, bet ir į tai, kad gimę vaikai liktų Lietuvoje ir gautų gerą išsilavinimą bei perspektyvas.
„Siekti vien gimstamumo padidėjimo būtų labai lengva. Tyrimai rodo, kad vien padidinus pašalpas atitinkamo tipo šeimoms, gimstamumą paskatinti įmanoma, bet ar tikrai mes to norime“, – retoriškai klausė R. Žemaitė.
Tikisi kompleksiškesnio požiūrio į šeimą
Valstybė taip pat privalo suprasti, kad šeimos yra labai skirtingos, o jų poreikiai kartu skiriasi. To iš valdžios labiausiai tikisi VšĮ „Šeimos institutas“ vadovė Jolanta Romonienė.
Pasak jos, dabar dažniausiai šeimos suprantamos kaip vienas objektas, kurio daliai skiriama parama.
„Ir jei tu nepakliūni į tą pasiūlymų paketą, tai lieki be nieko. Iš valstybės norėtųsi plataus žvilgsnio į šeimą, suvokiant, kad ne viską galima dabar padaryti. Ruošiant ir demografinę strategiją man labai trūko minties, kad gal dabar galime nors mažų žingsnių kai kuriomis kryptimis padaryti, o plėsti jų arealą vėliau ir įtraukti kuo didesnį ratą visuomenės“, - komentavo pašnekovė.
J. Ramonienė teigė, kad valdžios požiūris į šeimą turi keistis ir dėlto, kad šeimos yra labai skirtingos: vienos be vaikų, kitos su daug vaikų, vienos jaunos, kitos negalinčios susilaukti vaikų ar juos įsivaikinančios.
„Akivaizdu, kad yra didžiulis nesusikalbėjimas arba nenoras kalbėtis su šeimomis. Atrodytų, kad valdžia tiesiog galvoja, kad žino, ko mums reikia. O kadangi visko visiems negalime duoti, tai štai imkite vaiko pinigus visi po vienodai. Padaromas žingsnis, nesvarbu, kaip šeimos jaučiasi, ir norima gero įvertinimo“, - savo nuomone dalijosi pašnekovė.
„Šeimos instituto“ vadovė teigė pasigendanti ilgalaikio žvilgsnio ir nuoseklios šeimos politikos šalyje.
Paklausus, ko labiausiai šiandien trūksta šeimoms Lietuvoje, J. Ramonienė teigė, kad kokybiško laiko kartu: „Reikia šeimoms suvokimo, kad kaip gera gyventi šeimoje. Tuomet kitaip kalbėtume ir apie demografinę situaciją. Kai šeima yra išsiblaškiusi: darbai, mokslai, būreliai, darželis, vakare trumpai susitinki ir vėl išsilakstai, pamiršti, ką iš tiesų reiškia šeima ir gyvenimas joje“.
Todėl ir valdžiai pašnekovė siūlė žiūrėti ir kokybės pusės, o ne kiekybinės. Prašyti ne daugiau vaikų iš kiekvienos šeimos, o pasirūpinti, kad visiems būtų gera kurti šeimas ir lengva rinktis turėti vaikų.
Prastas darželių prieinamumas
Lyčių lygybių ekspertas, Vilniaus universiteto dėstytojas Donatas Paulauskas teigė, kad tyrimais įrodyta, jog tos valstybės, kurios užtikrina liberalesnę, draugiškesnę šeimos politiką, stebi ir didesnį gimstamumą.
„Jei jautiesi saugus ir žinai, kad turėdamas vaikų nenukentėsi, rinksiesi jų turėti daugiau“, – konstatavo pašnekovas.
Vis dėlto Lietuvoje kol kas dar turime daug nerimą keliančių klausimų, kurie neleidžia poroms ir šeimoms drąsiau ryžtis turėti daugiau vaikų.
Pavyzdžiui, vienas iš nerimą keliančių problemų – darželių prieinamumas. D. Paulauskas teigė, kad ES yra išsikėlusi tikslą, kad valstybėse 33 proc. vaikų iki 3 m. amžiaus lankytų vaikų priežiūros įstaigas, o nuo 3 m. iki mokyklinio amžiaus tokių vaikų būtų 90 proc. Deja, Lietuvoje šiais rodikliais pasigirti negali ir vertinama prastai. 2016 m. duomenimis, tik 15,2 proc. vaikų iki 3 m. lankė darželius, vyresni iki mokyklinio amžiaus – 78,4 proc.
„Darželių prieinamumo stoka, į juos sunku patekti. Nors daugėja privačių darželių, bet vidutinį atlyginimą gaunančios šeimos sunkiai gali leisti į juos savo vaikus. Darželių nutolimas nuo gyvenamosios vietos“, – tai tik keletas iš priežasčių, pasak pašnekovo, kodėl Lietuvai nepavysta pasiekti užsibrėžtų Europoje tikslų.
D. Paulauskas įsitikinęs, kad kalbant apie šeimos ir darbo derinimą Lietuvoje turime ir daugiau problemų, kurias būtina spręsti. Viena iš jų – lyčių nelygybė.
„Jei žiūrėtume į pradinę poziciją įsiliejant į darbo rinką, vyrai ir moterys turi apylygę situaciją. Tačiau po kurio laiko, kai pradedama kurti šeimas ir turėti vaikų, situacija pasikeičia moterų nenaudai. Turimą situaciją, kad namuose vis dar moterims tinka didžioji dalis namų ruošos ir vaikų priežiūros darbų“, – pastebėjo pašnekovas. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 1 val. kasdien buities darbams ir vaikų priežiūrai skiria 79 proc. moterų ir tik 17 proc. vyrų.
„Vyrai praleidžia daugiau laiko darbe, o darbdavių požiūris moterų atžvilgiu yra skeptiškas. Ir tik 23 proc. vyrų pasiima vaiko priežiūros atostogų. Tai reiškia, kad atsiradus vaikams moterys pasitraukia iš darbo rinkos, kai pats tinkamiausias metas siekti karjeros. Vienos dingsta metams, kitos – porai, dar kitos – trejiems, o jei iš eilės sulaukiama dviejų vaikų – moters darbo rinkoje gali nebūti ir šešerius metus. Dar turime daug šeimų, kuriose net nekeliamas klausimas, kuris iš tėvų eis vaiko priežiūros atostogų. Tokiu atveju moters atlyginimas ir pozicija darbe užšąla, o vyrai toliau puikiai kopia karjeros laiptais“, – kalbėjo D. Paulauskas.
Neužtenka priimti lankstaus Darbo kodekso
Problemų kyla ir vėliau moterims nusprendus sugrįžti į darbo rinką. Pasak pašnekovo, turint namuose mažus vaikus ir grįžus į darbą labai pajuntama, kad Lietuvos darbo rinkoje nėra lankstumo, formų, kurios palengvintų grįžimą į darbą.
O čia ir valstybės pastangos padėti šeimoms ne visada suveikia teigiama linkme. Pavyzdžiui, lyčių lygybių eksperto nuomone, vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje yra labai ilgos, kas taip pat pasunkina sugrįžimą į darbą. O pirmus metus prižiūrint vaiką moterys iš vis nemotyvuojamos išlaikyti savo kompetencijas, nes dirbant ir gaunant pajamų netenkama išmokos.
„Tai irgi stabdis, neleidžiantis moterims sugrįžti greičiau į darbo rinką“, – konstatavo jis. Vis dėlto apklausos rodo, kad pirmuosius vaiko priežiūros atostogų metus galimybę grįžti į darbo rinką svarstytų 70–80 proc. moterų.
VU dėstytojas taip pat tikino, kad keliamos problemos nėra susigalvotos tik mūsų pačių. Galimybes Lietuvoje derinti šeimą ir darbą prastai vertina ir užsienio ekspertai, kurie, pavyzdžiui, 2016 m. šiuo klausimu šaliai skyrė tik 5,9 balus iš 10.
„Apklausos rodo, kad apie trečdalis vyrų ir moterų teigia turintys sunkumų derinant šeimą ir darbą. Situacija rinkoje nėra gera, bet ji susidaro, nes iš tiesų tokių sąlygų nėra. Vaiko kambariai dar retai sutinkami įmonėse, taip pat nėra gerai įgyvendintos lankstaus darbo grafiko ir nuotolinio darbo politikos įmonėse“, – tęsė D. Paulauskas.
Valdžiai, pasak pašnekovo, taip pat reikėtų pagalvoti ne tik apie įstatymų leidimą, bet ir tai, kad jie būtų efektyvūs: „Turėtume nesustoti tik ties tuo, kad Darbo kodeksas leidžia gerą darbo ir šeimos derinimą. Labai svarbu paskatinti darbdavius įgyvendinti tai įmonėse, nes laukti, kol darbdaviai patys sugalvos tai padaryti, sunku“.
Kol kas einama ydingu keliu
Seimo narė, dirbanti Socialinių reikalų komitete Monika Navickienė įsitikinusi, kad spręsti demografines problemas per šeimos politikos prizmę bus galima tik tuomet, kai valstybė iš tiesų šiam klausimui skirs tikrą prioritetą.
„Iš valstybės pusės turėtų būti didesnis dėmesys ne žodžiais ir pažadais tačiau tikromis paslaugomis, kurių reikia šeimoms kuriančioms, dirbančioms ir vaikus auginančioms Lietuvoje. Šeimos turi jausti neapsimestinį rūpestį paslaugomis palengvinančiomis kasdienius iššūkius ir atliepiantį individualius bei gana skirtingus visų šeimų poreikius - nuo mažų vaikų auginimo, neįgaliųjų priežiūros iki senolių slaugymo“, – pabrėžė politikė.
Jos nuomone, pagrindinė problema, kalbant apie šeimos politiką, šiuo metu yra ta, kad valstybė kol kas renkasi lengviausią, bet neefektyviausią kelią, kur pagal suplanuotą biudžeto eilutę skirstoma gana bendro pobūdžio parama jau vadinama šeimos politika.
„Arba dar blogiau, kai užsidedame pliusiuką parašydami demografijos strategijas, kurios niekaip netampa realiais sprendimais ir galų gale nugula stalčiuose. Manau, kol kas einame ydingu keliu“, – savo pastebėjimais dalijosi M. Navickienė.
Pavyzdžiui, politikė nesupranta papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio panaikinimo ir vaiko pinigų skyrimo tikslingumo, vadinant tai efektyvia šeimos politika. Juk tie pinigai ‚išimami‘ iš valstybės biudžeto, iš kurio finansuojamas švietimas ir kitos paslaugos. Tokiu būdu nukenčia tų paslaugų kokybė, o tėvų gauti pinigai sumokami, pavyzdžiui, tėvams samdant vaikui korepetitorius, mokant už popamokinę veiklą.
„Visi žino, kad išsilavinimo kokybė dalyje mokyklų, ypač atokiuose rajonuose, nėra tokia, kad būtų galima jų nesamdyti. Kokybiškų paslaugų nebuvimas verčia tėvus papildomai rūpintis vaiko išsilavinimu. Taip vaiko pinigai akimirksniu išleidžiami paslaugoms, kurios turėtų būti viešai prieinamos“, – įsitikinusi pašnekovė.
Taip pat politikė paminėjo darbo ir šeimos derinimo klausimą. Pasak jos, čia reikalingas valstybės ir darbdavių sutarimas, kad sąlygos šeimoms būtų gerinamos.
„Problemą turime spręsti visi: tiek valdžia, tiek profesinės sąjungos, tiek darbdaviai. Pavyzdžiui, tėvai turi turėti galimybę pasiimti tėvadienius, kurie jiems priklauso, bet ne visi darbdaviai suteikia tokią galimybę. O kur dar lanksčių darbo valandų, galimybės dirbti per atstumą klausimai“, – vardijo ji. Susitarti dėl palankesnių sąlygų šeimoms reiktų visų pirma apsibrėžiant kiek ir kokių paslaugų šeimoms valstybė gali suteikti bei užsitikrinant tinkamą finansavimą joms, o ne barstant trupinius nuo to kas liko.
M. Navickienė tiki, kad kol Lietuvoje nebus išspręstos darbo ir šeimos derinimo problemos, tikėtis, kad šeimos norės turėti daugiau vaikų, negalime.
Politinė reklama bus apmokėta iš I. Šimonytės rinkimų kampanijos sąskaitos. Užs. nr. 19-10-DJ
Užsakymo nr.: PT_80686929