Praėjusių metų statistikos duomenys migracijos tendencijomis susirūpinusiems ekspertams įpūtė šiek tiek optimizmo. Išankstiniais duomenimis dėl tarptautinės migracijos praradome tik apie 3200 gyventojų, kai dar prieš metus šis procesas gyventojų skaičių sumažino daugiau nei 27 tūkst.

Diplomatas Vygaudas Ušackas mano, kad emigrantams paskatinti sugrįžti reikalinga daug sprendimų bei valdžios žingsnių. „Dabar ypač svarbus metas šiam klausimui, nes gyventojų skaičius yra drastiškai sumažėjęs ir tebesitęsia „Brexit“ drama”, - pastebi jis.

Vygaudas Ušackas

Mažiau išvykstančių ir daugiau sugrįžtančių – atrodytų, toks sėkmės receptas, norint Lietuvai stabilizuoti besitęsiantį gyventojų skaičiaus mažėjimą. Tačiau kaip to pasiekti? Kaip į Lietuvą privilioti jau išvykusius gyventojus ar kitų šalių talentus? Užduotis nėra lengva, bet būtina norint toliau auginti šalies ekonomiką ir pakviesti daugiau užsienio investicijų.

Norėjo sugrįžti, bet nepavyko

Lietuvių bendruomenei Osle vadovaujanti Lina Baltrukonienė iš Lietuvos išvyko dar prieš 11 metų. Moteris sutinka, kad grįžti į Lietuvą gyventi svarbus ekonominis svertas, tačiau galutinis sprendimas – kompleksinių klausimų visuma. Vienas iš svarbiausių - mokyklos ir darželiai.

„Mes, išvykusieji, jau esame prisitaikę prie lietuviškos sistemos, bet mūsų vaikams tai yra sunkus pokytis“, – kalbėjo ji.

L. Baltrukonienė teigė sutinkanti įvairias mintis apie grįžimą į Lietuvą nešiojančiais emigrantais: vieni tiki, kad Lietuvoje yra gerai ir dėkingai už tai, ką tėvynė jiems davė, kiti – priešingai, nusivylę savo šalimi apie grįžimą net nesvarsto.

Oslo lietuvių bendruomenės atstovė save priskiria prie tų lietuvių, kurie Lietuvai jaučia gražius jausmus.

„Prieš kokius penkerius metus buvome sumąstę grįžti į Lietuvą. Pradėjome kalbėtis su darbdaviais. Tačiau paaiškėjo, kad Lietuvoje darbuotojo reikia labai greitai, darbdaviai nori, kad pradėtum dirbti po poros savaičių. O mums, turintiems tris vaikus, to padaryti neįmanoma, – pasakojo pašnekovė. – Vyras buvo sulaukęs įdomaus pasiūlymo, bet sutiko palaukti tik mėnesį. Tačiau mums mėnesis buvo per mažai. Grįžus būtų dar du mėnesius tekę mokėti norvegišką nuomą, ko su lietuvišku atlyginimu nebūtų pavykę padaryti“.

Pasak jos, neseniai iš Lietuvos išvykusiems, šeimų nesukūrusiems lietuviams tikriausiai būtų lengviau vėl pakelti sparnus ir sugrįžti į tėvynę, tuo metu šeimoms su vaikais tokį sprendimą priimti sunkiau.

„Jei išvykusieji žinotų, kad Lietuvoje jų vaikams pritaikyta švietimo sistema, jei jie žinotų, kad gali ramiai leisti vaiką į mokyklą, taip būtų vienas barjeras sugrįžti pašalintas“, – įsitikinusi L. Baltrukonienė.

Svarbus ir likusiųjų požiūris

Ką reiškia po ilgos emigracijos sugrįžti į Lietuvą, žino buvusi Vyriausybės kanclerė, „Investuok Lietuvoje“ vadovė, šiuo metu Danijos investicijų bendrovei „Northern Horizon“ vadovaujanti Milda Dargužaitė. Ji taip pat pripažįsta, kad sugrąžinti lietuvius į tėvynę nėra taip paprasta ir vien didelių atlyginimų tam neužtenka.

„Tai kompleksinės priežastys ir nėra paprasto atsakymo, – kalbėjo pašnekovė. – Viena iš problemų – didelė dalis galvoja, kad Lietuvoje nėra daug galimybių. Dėl šios priežasties daug išvyksta, bet daug ir negrįžta“.

Taip pat, pasak jos, labai svarbi ir psichologinė atmosfera, į kurią sugrįžta užsienyje pagyvenę lietuviai.

Moteris pasakojo, kad jai reikėjo vėl įrodinėti savo patirtį ir kompetencijas, o daugeliui buvo sunku patikėti, kad gyvendamas užsienyje gali norėti sugrįžti: „Tik grįžusi supratau, kiek daug nepasitikėjimo grįžusiu žmogumi. O jei paminėsi savo buvusią karjerą, tai bus matoma kaip arogancija. Jei taip nevertiname to, ką išvykę lietuviai pasiekė svetur, kaip jie gali gerai jaustis sugrįžę“.

Vis dėlto M. Dargužaitė tiki, kad Lietuvoje gyvenimo sąlygos jau yra palyginamos su Vakarų pasaulio. Nors atlyginimų lygis dar nesiekia Europos vidurkio, visgi ir kai kurios išlaidos čia dar mažesnės. Gyventojų skaičiaus stabilizavimas itin svarbus ir dėl ateities užsienio investicijų. Pašnekovei teko vadovauti „Investuok Lietuvoje„ ir kviesti užsienio verslus kurtis mūsų šalyje.

„Užsienio investuotojams žmogiškasis kapitalas – pirmas klausimas. Jie domisi, ar galės suburti kompetentingą komandą. Būtent ir užsienio investicijos paskatina kai kuriuos emigrantus čia sugrįžti“, – akcentavo buvusi išeivė.

Įmonėms vis sunkiau plėstis

Bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ direktorius Mantas Paškevičius džiaugėsi, kad vis daugiau investuotojų renkasi Lietuvą ir čia kuria naujas darbo vietas. Vis dėlto besikaupiančių debesų darbo rinkos padangėje pašnekovas jau mato.

Modernus biuras
Foto: Adobe Stock

„Įmonės pakankamai sėkmingai suburia naujas komandas, tačiau užtikrinti jų išlaikymą ir augimą darosi vis sunkiau. Kvalifikuotų specialistų poreikis auga nuolat ir verslui tai tampa rimtu iššūkiu planuojant ateitį“, – pastebėjo jis.

M. Paškevičius pasakojo, kad tenka nemažai bendrauti su užsienio lietuviais, o tarp jų vis auga susidomėjimais darbo pasiūlymais Lietuvoje. Vis dėlto atlyginimai ir toliau išlieka vienu svarbiausių kriterijų, renkantis, ar grįžti į Lietuvą. Kita vertus, tarp labiau patyrusių specialistų daugiau klausimų kyla apie darbo pobūdį bei karjeros galimybes.

„Kas turėtų pasikeisti Lietuvoje? Manau, nėra auksinio recepto, kuris per dieną apsuktų visą srautą ir išvykę Lietuviai imtų masiškai grįžti atgal. Stabiliai auganti ekonomika, atlyginimų lygis ir darbuotojų poreikis natūraliai sukuria patogesnes sąlygas grįžti. Visų pirma yra labai svarbu užsienio lietuviams nuolat teikti kuo daugiau informacijos apie realią situaciją Lietuvoje“, – kalbėjo personalo sprendimų įmonės vadovas.

Kartu jis pabrėžė, kad labai svarbus ir pilietybės išsaugojimo klausimas, nes dalis emigrantų rinktųsi šalies, į kurią išvyko, pilietybę po kurio laiko, o tai reemigracijai tikrai nepadėtų.

„Dar turime daug ką nuveikti, kad reintegracija būtų kuo lengvesnė ir paprastesnė. Šiuo metu tikrai nėra paprasta gauti visą reikiamą informaciją, ypač šeimoms su nepilnamečiais vaikais. Žmonės įdeda daug pastangų renkant informaciją apie medicinos paslaugas, darželius, mokyklas, mokestines lengvatas, būsto įsigijimą ir panašiai. Taip pat svarbu mažinti biurokratinius trukdžius į Lietuvą atvykti šeimoms, kai tėvai yra skirtingų pilietybių“, – svarstė M. Paškevičius.

Pasak jo, čia puikiai galėtų suveikti „vieno langelio“ principu veikianti nauja institucija.

Nuo mokyklų iki mokesčių lengvatų

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas, diplomatas Vygaudas Ušackas sutinka, kad emigrantams paskatinti sugrįžti reikalinga imtis tam skirtų sprendimų.

„Svarbu, kad išvykusiems būtų siunčiama žinia, kad jie laukiami, kas jau daroma. O antra, labai svarbus valdžios pasiruošimas padėti jaunoms šeimoms ne tik finansiškai, bet ir tuo, kad jie žinotų, kur vesti vaikus į mokyklą“, – kalbėjo jis.

Taip pat politikas paminėjo, kad reemigracijai svarbi ir palanki mokestinė aplinka, kad sugrįžę lietuviai galėtų saugiai investuoti ir kurti savo verslą.

Be to, V. Ušackas įsitikinęs, kad turėtų gerėti ir psichologinė aplinka: „Kaip rodo apklausos, viena iš priežasčių, kuri gali stabdyti emigrantus sugrįžti – kaimynų, draugų, bendruomenės požiūris, nepakankama pagarba. Todėl reikia, kad bendruomenės atliktų savo vaidmenį ir nuoširdžiai kviestų sugrįžti ir sveikintų tai padariusius lietuvius“.

Kitas klausimas, kuriam reikėtų skirti daugiau dėmesio, – studentai. Pasak V. Ušacko, Lietuvoje turėtų būti kuriamos sąlygos, kad ne tik šalyje baigę mokslus lietuviai nenorėtų išvykti, bet ir daugiau aukštosiose mokyklose atsirastų užsienio studentų, o jiems baigus studijas būtų sudarytos sąlygos pasilikti ir prisidėti prie ekonomikos tolimesnio kūrimo.

Skausmingas dvigubos pilietybės klausimas

Dar vienas dažnai aptariamas, tačiau taip ir neišspręstas klausimas, kuris išeivijos atstovams kelia neigiamas emocijas ir nenorą sugrįžti į Lietuvą, – dviguba pilietybė.

Migracijos ekspertas Linas Kliukas prisipažino, kad dėl šios opios problemos jam yra tekę net matyti lietuvių ašarų.

„Esu bendravęs su lietuviais, kurie grįžo su JAV pilietybėmis ir, deja, gimtoji Lietuva jiems nebegali grąžinti Lietuvos pilietybės. Šie žmonės dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių grįžo namo, ir tikrąja ta žodžio prasme vertė, sužinoję, kad niekada nebeturės lietuviško paso. Suprantant, koks globalus pasaulis ir kiek emigracija yra palietusi kiekvieną iš mūsų, manau, kad ši diskusija būtina“, – teigė jis.

Taip pat, pasak jo, Lietuva turėtų daugiau dirbti prie savo imigracijos politikos.

Kalbėdamas apie skirtingų valstybių imigracijos politiką, L. Kliukas pabrėžė, kad visas efektyvias programas jungia vienas bendras vardiklis – šalis turi aiškią kryptį ir yra atsakiusi į esminius klausimus: kokių atvykėlių šalis nori.

„Kol kas Lietuvoje mums yra pateikiamas tik atvykusiųjų ir išvykusiųjų asmenų skaičius ir šių skaičių balansas. Tačiau mums nėra aišku, kiek vienas atvykęs darbininkas prisideda prie Lietuvos BVP ar biudžeto. Tokia analizė leistų Lietuvai aiškiau suprasti imigracijos ekonominį aspektą“, – akcentavo pašnekovas.

Situacijos analizė ir aiškūs prioritetai reikalauja politinės valios, o kartu nuolatinio įstatymų pokyčio, kuris būtų pritaikytas besikeičiančio pasaulio tendencijoms.