Top-aludariai negaili milijoninės paramos
Fiksuojama, kad kasmet 30 pasaulyje pirmaujančių alkoholio prekės ženklų sporto paramai išleidžia apie 764,5 mln. dolerių, o net 89 proc. sandorių priklauso būtent aludariams. 2018 m. „Sportcal“ išleista apžvalga rodo, jog tarp dešimties pagal paramą besirikiuojančių alkoholio prekės ženklų dominuoja alaus gigantai. Pavyzdžiui, „Bud Light“ tais metais NFL ir Anglijos futbolo lygai skyrė per 247 mln. dolerių, „Heineken“ UEFA Čempionų lygai atseikėjo 118,3 mln. dolerių, o „Budweiser“ išreiškė solidarumą FIFA varžyboms, prisidėdama 84,4 mln. dolerių.
Nors tai, jog pagrindinių sporto rėmėjų gretose metai iš metų atsiduria aludariai daug kam siejasi tik su reklamos ir prekės ženklų atpažinimo didinimu, iš tiesų aludarystės ir sporto bendrystė turi ilgaamžes tradicijas. Daug kur pasaulyje, ypač senojo žemyno dalyje, alus yra vienas iš nedaugelio nacionalinio ir kultūrinio identiteto komponentų, pripažįstamas kultūros paveldo ir gyvenimo būdo dalimi. Pavyzdžiui, vienos iš alaus gamybos lyderės – Vokietijos – aludarystės tradicijos siekia daugiau kaip 500 metų, todėl natūraliai prisidėjo prie socialinio – švenčių bei sporto – gyvenimo formavimosi. Ir tik ilgainiui alaus prekių ženklai, sankcionuojami įvairių įstatymų ir suvaržymų, pradėjo paramą sportui reikšti ne tik iš noro kurti šventę, bet ir iš tiesioginio poreikio prisidedant prie išlikimo.
Rėmimo biudžetus paliko net įsprausti į kampą
Tai, jog privataus sektoriaus parama sportui yra nepaprastai svarbi jo palaikymo dalis, pripažįsta ir „Lietuvos aludarių gildijos“ vadovas Saulius Galadauskas. Anot jo, tiek sportas, tiek alaus kultūra visuomenėje yra giliai įsišakniję reiškiniai, ilgainiui virtę į svarbias ir neatsiejamas bendrystes.
„Tai seniai susiformavusi tradicija. Natūralu, kad aludariai, remdami sportą, siekia ir rinkodarinių tikslų. Tačiau parama yra ne tik apie reklamą, o jeigu būtų taip, tai didžioji visų verslų rinkodarai skirtų pinigų suplauktų į sportą ir pastarajam reikėtų tik rūpintis didelių rėmėjų eilių reguliavimu. Net visiškai uždraudus alaus reklamą, sporto ir kultūros renginių parama bei labdara nenutrūko. Yra nacionalinis pasididžiavimas, Lietuvoje formuojasi socialiai atsakingo verslo koncepcija. Socialinė atsakomybė ir parama tapo ne tik įvaizdžio dalimi, bet ir verslo sėkmės faktoriumi. Ši praktika natūrali visame moderniame pasaulyje ir jos sėkmę lydi ne tik skaičiai, bet ir tam tikri sentimentai“, – įsitikinęs S. Galadauskas.
Jo teigimu, Lietuvos aludariai globaliame kontekste su savo parama atrodo gana solidžiai, tačiau sumos, kurias gauna didieji pasaulio klubai gali skirtis ir dešimtimis kartų. Vis dėlto, gildijos duomenimis, per pastaruosius dešimt metų šalies aludariai tautiniam sportui yra skyrę per 14 mln. eurų. S. Galadausko teigimu, didžiausią indėlį iš vietos gamintojų yra parodžiusi bendrovė „Švytutys-Utenos alus“.
Parama sportui tapo socialinės atsakomybės dalimi
„Lietuvos aludarių gildijos“ vadovo įvardyta ir tarptautinei „Carlsberg“ grupei priklausanti įmonė „Švytutys-Utenos alus“ daugiau kaip du dešimtmečius tęsia nuoseklią paramą sporto bendruomenei. Net ir šiuo, pandeminiu laiku, bendrovė nenusigręžė nuo krizinėje situacijoje paliktų sporto klubų, toliau reiškė solidarumą.
Pasak „Švyturys-Utenos alus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovo Rolando Viršilo, nuo 1999 m. krepšinio bei kitų įvairių sporto šakų rėmimui yra skirta daugiau kaip 8 mln. eurų. Bendrovė nesyk rėmė įvairias sporto šakas, bet, anot R. Viršilo, nenutrūkstama draugystė yra užsimezgusi būtent su krepšinio pasauliu.
„Kaip ir didžioji šalies dalis, esame neabejingi šiai sporto šakai. Matome, kaip krepšininkai reprezentuoja mūsų šalį, suprantame kiek pastangų ir pasiruošimo tam reikia, galiausiai, per eilę metų trunkančią mūsų partnerystę pažinome legendas ir užauginome naują kartą. Toks ryšys jau tapęs neatsiejama įmonės socialinės atsakomybės dalimi, todėl negalėtume sau leisti atsitraukti“, – sako bendrovės vadovas.
Šiuo metu „Švyturys-Utenos alus“ finansinę paramą teikia net keliems skirtingiems krepšinio klubams, tarp kurių yra „Žalgiris“, „Neptūnas“, „Rytas“ ir „Juventus“.
Įvardijo, kur nukeliauja parama ir kokią ekonominę naudą ji atneša
Pasak kalbinto „Ryto“ klubo vadovo Justo Jankausko, egzistuoja posakis, puikiai apibūdinantis sporto ir alaus pramonės partnerystę: „Draugai iš išskaičiavimo, kurių draugystė iš abipusės naudos gavimo perauga į ilgalaikius, rezultatyvius ir nuoširdžius santykius“. Pasak jo, turėti patikimus partnerius, kurie ir pandemijos akivaizdoje nesustabdo paramos, yra kiekvieno klubo siekiamybė ir pripažįsta, kad „Rytui“ pasisekė labiau nei kitoms organizacijoms, kurios per COVID-19 krizę neteko rėmimo.
„Krizės akivaizdoje bendradarbiavimas su mūsų ištikimais aludariais suteikia klubui stabilumo bei galimybę toliau siekti rezultatų, kadangi esame netekę pajamų iš bilietų, atributikos ar barų veiklos“, – sako jis.
Nuolatinė parama įprastomis sąlygomis, anot „Ryto“ vadovo, ne tik prisideda prie sporto vystymo ir naujų talentų ugdymo, bet ir skatina Vilniaus miesto, Lietuvos ar Europos verslus.
„Rėmėjų parama leidžia klubui dalyvauti tarptautiniuose turnyruose, dėl to dažnai į Vilnių atvyksta užsienio komandos, kurios naudojasi viešbučių, pervežėjų, maitinimo įstaigų paslaugomis. Be to, tarptautinių ir vietinių rungtynių organizavimas suteikia galimybę uždirbti renginių verslo atstovams. Galiausiai, fanai, vykdami į rungtynes, išleidžia pinigų ne tik bilietui, tačiau ir klubo atributikai, maistui, gėrimams, transporto paslaugoms. Taigi, rėmėjų parama tampa svarbia verslo ekosistemos dalimi“, – įsitikinęs J. Jankauskas.
Užsakymo nr.: PT_86313487