Apklausos „Atsakinga skaitmeninė tėvystė“ duomenimis, 67 proc. Lietuvos tėvų naudoja skaitmeninius įrenginius, norėdami užimti vaikus kelionėse. Be to, 17 proc. respondentų skaitmeniniai įrenginiai padeda nuraminti vaikus, o dar 17 proc. taip nori užsitikrinti šiek tiek laisvo laiko sau. To paties tyrimo duomenimis, nuosavą išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį turi 82 proc. vaikų, o 32 proc. vaikų pirmąjį įrenginį gavo sulaukę septynerių metų.
„Iš namų dirbu jau šešerius metus – nuo tada, kai gimė mūsų pirmagimis. Dabar šeimoje auga du vaikai, o iš namų dirbame abu su vyru. Neturime auklės, todėl būna dienų, kai vyresnioji dukra naudojasi išmaniaisiais įrenginiais. Ji žino, kaip atsisiųsti programėles, tačiau tai daro tik prižiūrima tėčio, – pasakojo dietologė ir jauna mama Indrė Trusovė. – Mergaitė taip pat turi ir išmanųjį laikrodį. Gyvename aptvertoje individualių namų gyvenvietėje, tad dukra eina su draugais pasivaikščioti. Kai gimė antrasis vaikas, nusprendėme, kad naudojantis išmaniuoju telefonu bus patogu pakviesti mergaitę namo arba paklausti, ar jai viskas gerai. Be to, ji turi seną planšetinį kompiuterį, kurį atidavė tėtis, tačiau naudojasi juo nedažnai, tik kai neturi kuo užsiimti.“
Pasiklysti virtualioje erdvėje labai paprasta, todėl labai svarbu nuo pradžių stebėti, kiek laiko vaikas praleidžia internete. „Dukra dažnai mato, kad mes su vyru dirbdami naudojame telefonus ir kompiuterius, todėl šie įrenginiai jai atrodo nuobodūs, skirti darbui, o ne pramogoms. Visgi pasitaiko, kad prie planšetinio kompiuterio ji užsisėdi ilgiau nei įprastai. Tada sakome, kad jau užteks, ir dukrytė ramiai deda planšetę į vietą“, – pasakojo Indrė.
Paslėptos išlaidos reklamai ir nepriimtinas turinys
Net jei tėvai kontroliuoja, kiek laiko vaikas praleidžia internete, jie negali visą laiką būti šalia – juk jiems dar reikia dirbti bei užsiimti namų ruoša. Taigi vaikai neretai paliekami vieni su išmaniaisiais įrenginiais, taigi ir elektroninėmis grėsmėmis, slypinčiomis virtualiajame pasaulyje.
35 proc. Lietuvos tėvų niekada neaptarinėjo su vaikais internetinio saugumo taisyklių, todėl vaikai ne visada žino, kaip reikėtų elgtis internete. „Mano nuomone, svarbu suprasti, kad kuo vaikas tampa vyresnis, tuo sunkiau kontroliuoti jo elgesį internete. Visgi verta dėl to pasistengti, nes virtualiajame pasaulyje pilna blogų dalykų, kuriuos vaikas gali mėginti pakartoti ir gyvenime“, – tvirtino tinklaraštininkė.
Internete lengva jaustis anonimišku, bet vaikai gali nesuprasti, kokias pasekmes kartais gali turėti jų paliekamas skaitmeninis pėdsakas. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose vaikai gali skelbti asmeninę informaciją, kurios nereikėtų viešinti – pradedant trikdančiomis asmeninėmis nuotraukomis ir baigiant namų adresais ar šeimos atostogų planais. Be to, vaikai gali nežinoti, su kuo jie iš tiesų bendrauja, ir naiviai vykdyti įvairius virtualaus „draugo“ prašymus arba gali tapti patyčių (pašaipų, žeminimo) elektroninėje erdvėje auka.
Dar viena grėsmė – paslėptos išlaidos reklamai ir pirkimas programėlėse. Vaikai gali nesuprasti užmaskuotų žaidimų, programėlių ir interneto svetainių komercinių tikslų. Pavyzdžiui, žaisdami mobiliuosius žaidimus jie gali būti raginami įsigyti virtualių prekių ir už jas atsiskaityti tėvų kredito kortelėmis.
Be to, vaikas gali pamatyti nepageidaujamo arba atvirai bauginančio turinio: į nemokamą žaidimą įtrauktą nederamą reklamą, animacinių filmų veikėjus tik suaugusiesiems skirtoje aplinkoje ar smurto scenas. Norint to išvengti, reikia padėti vaikui formuoti skaitmeninius įpročius.
Atviras pokalbis ir skaitmeninė apsauga
Visų pirma, papasakokite vaikui apie tai, kad neverta rašyti įžeidžiamų ar skaudinančių žinučių, skelbti nederamų nuotraukų ir pan. Antra, paaiškinkite saugaus elgesio internete taisykles: neatsakinėti nepažįstamiesiems, neskelbti pernelyg daug asmeninės informacijos. Pabrėžkite, kad internete paskelbta informacija jame pasilieka visam laikui. Įsitikinkite, jog vaikai supranta, kad negalima rašyti šiurkščių, diskriminuojančių komentarų, tyčiotis ar „trolinti“. Padėkite jiems suprasti, kad jumis visada galima pasitikėti ir jums papasakoti, jeigu įvyksta kas nors, kas skaudina, įžeidžia, gąsdina ar liūdina, o jūs visada esate pasirengę ateiti į pagalbą.
Domėkitės, kokiomis interneto svetainėmis, programėlėmis ir žaidimais vaikas naudojasi bei kaip apskritai leidžia laiką internete. Jeigu vyksta kažkas, kas jums nepatinka, stenkitės nepradėti pokalbio nuo griežtos kritikos, verčiau paaiškinkite, kas kelia jums nerimą ir kodėl. Vaikai puikiai išmano technologijas, todėl tiesioginis draudimas gali turėti priešingą poveikį.
Pasistenkite reguliariai priminti naudojimosi internetu taisykles, bet nepamirškite, kad kartais jas reikia peržiūrėti ir, prireikus, pakeisti.
„Apie 30 proc. Lietuvos tėvų norėtų geriau kontroliuoti skaitmeninį savo vaikų gyvenimą. Tam galima pasitelkti specialius apsaugos produktus“, – teigė bendrovės „Kaspersky“ direktorius Baltijos šalyse Andis Šteimanis.
Peržiūrėkite, kokios apsaugos ir tėvų kontrolės priemonės įtrauktos į šeimoje naudojamų elektroninių įrenginių bazinę sąranką. Jeigu įrenginyje tokių funkcijų nėra, arba jos jums atrodo nepakankamos, rekomenduojame atkreipti dėmesį į specializuotas programas. Pavyzdžiui, programinės įrangos produktas „Kaspersky Safe Kids“ leidžia valdyti prieigą prie žaidimų ir programėlių.
Svarbiausia – venkite tiesioginių draudimų. Internetas glaudžiai įsiliejo į mūsų visų gyvenimą, todėl bandyti visiškai atriboti nuo jo vaiką neįmanoma ir nereikalinga. Šiuolaikinių tėvų uždavinys – padėti vaikams išmokti saugiai, atsakingai ir protingai naudotis internetu. Be to, geriausia, jeigu pirmiausia išmoktumėte taip elgtis jūs patys – asmeninis pavyzdys yra kur kas veiksmingesnis už bet kokias taisykles ar apribojimus.
Užsakymo nr.: PT_86182095