Ima, kas nori, bet krūva nemažėja
Šie konteineriai Dzūkijos sostinėje pastatyti vos prieš mėnesį ir per tą laiką gyventojai į juos sumetė daugiau kaip 10 tonų tekstilės atliekų. Apie pusė jų – tinkamos tolesniam naudojimui. „TikoTiks“ padalinyje visos tekstilės atliekos išrūšiuojamos, sutvarkomos ir siūlomos pasiimti – tiek įmonėms, tiek fiziniams asmenims.
„Kreipėmės į įvairias labdaros organizacijas, socialines įstaigas, visuomenines organizacijas, bendruomenes, siūlydami išsakyti savo poreikius. Atsižvelgdami į juos, mes atrenkame prašytų daiktų ir žmonės juos pasiima“, - sako Agnė Jučienė, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) Aplinkosauginio ugdymo ir pakartotinio naudojimo padalinio vadovė.
Kai kurios įstaigos greit sureagavo į tokį pasiūlymą ir pirmosios tekstilės siuntos jau iškeliavo į Alytaus nakvynės, Alytaus pataisos namus, vienos seniūnijos darbuotojai paprašė parinkti drabužių aukštaūgiam vyrui, sunkiai besiverčiančias šeimas globojanti moteris kreipėsi prašydama vaikiškų drabužėlių.
„Renkam, rūšiuojam, tvarkom ir atiduodam, bet atliekų krūva vis tiek greičiau pildosi nei mažėja“, - pastebi A. Jučienė.
Pastatys daugiau konteinerių – surinks dar daugiau tekstilės
Tolesniam naudojimui atiduoti daugiau dėvėtų drabužių bei avalynės trukdo ir karantino apribojimai, ir tekstilę rūšiuojančių bei tvarkančių darbuotojų stygius.
„Bet užsakymus vis tiek priimam, komplektuojam siuntas – kas pasiims dabar, kas - pasibaigus karantinui, svarbiausia, kad tik kalnai tos tekstilės neatsidurtų sąvartyne“, - sako padalinio vadovė, raginanti gyventojus į tekstilės atliekų konteinerius mesti tik tolesniam naudojimui dar tinkamą tekstilę: gerus, bet nereikalingais tapusius daiktus, kuriuos ir patys dar galėtų dėvėti.
A.Jučienės rūpestį dėl augančios atliekų krūvos didina ir tai, kad surenkamos tekstilės neišvengiamai daugės - Alytuje pastatyti kol kas tik pirmieji konteineriai tekstilės atliekoms. Iš viso mieste jų numatyta pastatyti bent dvidešimt, o jei bus poreikis – ir daugiau.
Netrukus tekstilės atliekų konteineriai atsiras ir kitų Alytaus regiono savivaldybių miestuose: Birštone, Druskininkuose, Lazdijuose, Prienuose, Varėnoje.
Ką daryti su tekstilės atliekomis?
„Esame žiedinės ekonomikos dalis ir einame keliu, kuris užtikrina žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą. Atskiras tekstilės atliekų surinkimas – vienas jų“, - teigia ARATC direktorius Algirdas Reipas.
Tačiau atliekų tvarkytojams tai nėra lengviausias kelias – suformavus naują atliekų srautą iškyla ir naujų klausimų. Esminis jų: ką su atskirai surinkta tekstile daryti toliau, kaip kuo pigiau ją sutvarkyti?
„Pakartotinis naudojimas – puikus pasirinkimas, bet ne visos tekstilės atliekos tam yra tinkamos, o sisteminių sprendimų šiuo klausimu Lietuvoje kol kas nėra. Vilties teikia naujų Aplinkos ministerijos vadovų pažadas subsidijuoti tekstilės atliekų tvarkymą“, - sako A. Reipas, vadovaujantis ir Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijai.
Šios asociacijos surinktais duomenimis, Lietuvoje tekstilės atliekos mišrių atliekų sraute sudaro apie 14 proc. – maždaug 100 tūkst. tonų per metus.
Tai - labai didelis kiekis, o jo sutvarkymui nėra nei pajėgumų, nei finansavimo. Tad visa pakartotiniam naudojimui netinkama tekstilė šalinama sąvartyne arba deginama, o tokio „tvarkymo“ kaštai įskaičiuojami į gyventojų mokamą vietinę rinkliavą.
Siūlymas: didinti gamintojų-importuotojų atsakomybę
Europos Komisija yra iškėlusi reikalavimą, kad nuo 2025-ųjų metų visos tekstilės atliekos: drabužiai, pliušiniai žaislai, medžiaginė avalynė turės būti surenkamos atskirai. Ką surinkus daryti toliau, kiekviena valstybė sprendžia pati.
A.Reipo teigimu, vienas iš teisingiausių kelių būtų gamintojų importuotojų atsakomybės didinimas. Už tai yra pasisakiusi ir Europos Komisija. Įteisinus gamintojų-importuotojų atsakomybės principą, prievolė finansuoti tekstilės atliekų tvarkymą tektų tiems, kas tekstilę importuoja ir išleidžia ją į rinką.
„Kai kurios valstybės gamintojų atsakomybės klausimą sprendžia išveždamos tekstilės atliekas į trečiąsias šalis. Lietuva yra viena šalių, į kurią patenka labai dideli dėvėtos tekstilės kiekiai. Didelė dalis jos išmetama, o išmestų atliekų sutvarkymo kaštai gula ant gyventojų pečių – importuotojai už tai nemoka“, - teigia ARATC vadovas A. Reipas, pridurdamas, kad prievolė surinkti atliekas tenka savivaldybėms, o sprendimus dėl jų tvarkymo ir finansavimo priima valstybė.
Užsakymo nr.: PT_86062027