Poreikis auga, požiūris – nesikeičia

Kaip teigia D. Žukas, šiai dienai galima išskirti tris pagrindinius smulkaus verslo poreikius paskolai gauti.

„Pirmiausia, tai veiklos plėtra: samdyti daugiau darbuotojų, turėti lėšų rezervą, įtraukti naują pirkinių krepšelį. Antra – atsargų pirkimas. Pavyzdžiui, batais prekiaujanti įmonė natūraliai turi sudarinėti sutartis su tiekėjais, įsigyti naują kolekciją tam, kad jos klientai būtų suinteresuoti pirkti ir turėtų, iš ko rinkis. Na, ir trečia – vienetiniai projektai, kai įmonė nori pradėti ar užsibaigti kokį nors projektą. Pavyzdžiui, perkami žemės sklypai, siekiant sukurti infrastruktūrą ir vėliau juos parduodant“, – aiškina pašnekovas.

Pasak jo, šiai dienai, kai pandemija „smogė“ viso pasaulio ekonomikai, smulkiam verslui paskola veiklos tęstinumui tampa viena aktualiausių.

„Natūraliai nustojus gauti pajamas, nėra iš ko mokėti atlyginimų, todėl apyvartinių lėšų paskola tampa ypač populiari. Įmonėms privalu turėti kapitalą, iš kurio galėtų apmokėti einamąsias sąnaudas, įsipareigojimus tiekėjams, įsigyti produktus, atsiskaityti su darbuotojais“, – sako D. Žukas.

Deja, kaip rodo praktika, gauti norimą paskolą nedidelėms įmonėms, kaip ir anksčiau, taip ir dabar yra ypač sunku, o tai, anot „Bigbank“ atstovo, lemia tradicinių bankų konservatyvus požiūris į smulkųjį verslą.

„Smulkiam verslui gauti paskolą visais laikais buvo pakankamai nelengva. Tradicinių bankų politika išlieka tokia pati, jie savo požiūrio nekeičia vien dėl to, kad turi pasirinkimą, nes besidominčių paskoloms įmonių yra išties daug. Taip pat pats skolinimo kapitalas yra limituotas, todėl bankai natūraliai turi atsirinkti – kam skolinti, o kam ne. Negano to, veikia ir rizikos kriterijai, kurie riboja prisiimamos rizikos galimybes. Tad, iš esmės, konservatyvumas, kalbant apie paskolas, išlieka labai panašus: tradiciniuose bankuose yra taikomos griežtos skolinimosi politikos ir procedūros, be didesnio lankstumo“, – teigia finansų ekspertas.

Netenkina sąlygos

Visgi, jei universalūs bankai ir sutinka duoti paskolą, kaip pasakoja D. Žukas, labai dažnai jų siūlomos sąlygos netenkina arba yra neįgyvendinamos finansavimo galimybių ieškančiam smulkiam verslui.

„Klientas, rinkdamasis finansavimo šaltinį, dažniausiai vertina kainą. Bankas gali sakyti, kad paskolą suteiks, tačiau matydamas kažkokias rizikas, skolins su nemažomis palūkanomis. Kita priežastis – suma. Pavyzdžiui, verslas tikisi gauti 50 tūkst. eurų paskolą, bet bankas matydamas, kiek įmonė generuoja pajamų ir kiek jos yra tvarios, pagal tai pasiūlo mažesnę sumą nei yra prašoma. Kartais terminas taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Klientas nori paskolos penkeriems metams, kad nebūtų apsunkintas jos grąžinimas, tačiau bankas, matydamas, kad to verslo sutartys su visais tiekėjais sudarytos, pavyzdžiui, dvejiems metams, ir jokio aiškumo dėl ateities nėra, siūlo būtent dvejų metų sutarties terminą.

Dažnai pasitaiko, kad verslo netenkina ir kitos bankų iškeltos sąlygos. Šie gali paprašyti papildomų užtikrinimo priemonių, pavyzdžiui, įkeisti kitą turimą turtą, ar gauti papildomą akcininko laidavimą, o tai įmonėms dažnai yra nepriimtina arba tiesiog neįgyvendinama“, – teigia „Bigbank“ atstovas.

Deividas Žukas

Ne visos durys paskolų rinkoje yra užvertos

Kaip teigia D. Žukas, paskolų rinkoje veikia ir alternatyvūs finansuotojai: tarpusavio skolinimo platformos, faktoringo įmonės, individualūs investuotojai, tačiau, pasako jo, tokios priemonės yra brangesnės negu tradicinių bankų paskolos.

„Įmonėms gauti tokias paskolas yra lengviau, bet jos už tokią paslaugą moka brangiau. Šioje vietoje tarp universalių bankų ir minėtų alternatyvų atsiranda „Bigbank“. Kadangi nesame universalus bankas ir specializuojamės būtent paskolose iki 5 milijonų eurų, daryti sprendimus ir reaguoti į rinkos pokyčius galime daug greičiau. Šiais metais plėtėme savo kredito produktų asortimentą ir rinkai papildomai pasiūlėme įrangos bei automobilio lizingą, kurio palūkanos startuoja nuo 3,2%. Taip pat, keitėme banko strategiją, orentuodamiesi į verslo paskolų augimą bei susimažinome kapitalo kaštus, kas dabar leidžia konkuruoti kainodara ir su universliais bankais. Mes prisiimame kiek daugiau rizikos negu tradiciniai bankai, todėl jei verslas negavo paskolos universaliame banke, yra šansų, kad mes tą paskolą suteikti galėsime“, – sako pašnekovas.

Kaip aiškina „Bigbank“ atstovas, šis bankas nuo tradiciniu skiriasi ir tuo, jog spręsdami suteikti paskolą ar ne, nesivadovauja įprastomis praktikomis.

„Dėl savo patirties ir kitokio rizikų vertinimo modelio, neprašome, kad įmonė būtų veikianti bent 2–3 metus. Taip pat esame lankstūs, ieškodami kompromisų. Pavyzdžiui, jei įmonės pajamos yra mažos, bet ateityje yra tikimasi pagrįsto augimo (sudaro naujas sutartis), paskolą galime užsitikrinti NT turtu ir jos gražinimą užtikrinti ateities pajamomis. Tuo metu tradiciniai bankai vertina tik faktinius rezultatus“, – teigia D. Žukas.

Reikia pasiruošti

Visgi, kaip teigia finansų ekspertas, siekiant padidinti savo šansus gauti paskolą, verslui reikėtų atlikti šokius tokius „namų darbus“.

„Pirma, reikėtų surinkti finansines ataskaitas – jei įmonė veikia ilgesnį laiką, iškart reikėtų pasiruošti 2–3 metų finansines ataskaitas kartu su naujausio ketvirčio duomenimis. Nepamiršti reikėtų detalizuoti ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas. Taip pat, reikalingas trumpas verslo modelis – įmonės pristatymas, veikla, kokios paskolos įmonė norėtų, kokiam terminui, jos paskirtis ir kaip planuoja ją grąžinti. Įvertinus šiuo aspektus, jei įmonė pasirodo patikima, pasiūlymą pateikiame per 24 val. ir jei klientui jis tinka, surenkama įmonės pateiktos informacijos įrodymus ir suteikiame kreditą“, – aiškina „Bigbank“ Verslo paskolų skyriaus vadovas.

D. Žukas taip pat primena, kad ieškant geriausių paskolos sąlygų verslui, šiuo metu galima pasinaudoti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) siūlomomis lengvatomis.

„Klientams labai rekomenduoju INVEGA puslapyje pasidomėti apie jų siūlomą pagalbą įmonėms. Kaip pavyzdys, pirmus trejus paskolos metus klientas gali gauti iki 95 proc. palūkanų išlaidų kompensavimą ir taip atsipiginti paskolą. Taip pat, verslas, kuris neturi užtektinai turto kreditui užtikrinti, gali gauti valstybės garantiją, tai padės gauti paskolą arba ją atpiginti. – teigia D. Žukas.

Užsakymo nr.: PT_85963371