Nors ES reikalavimas naudoti biodegalus žiemos laikotarpiu turėjo įsigalioti dar prieš aštuonerius metus, dėl išimties šis reikalavimas buvo netaikomas, todėl degaluose buvo naudojama daugiau naftos produktų.
Siekiant mažinti klimato kaitą Lietuvoje į dyzeliną įmaišoma ne mažiau 7 proc. biodegalų – dažniausiai naudojamas rapsų metilo esteris (RME), pagamintas ir Lietuvoje išaugintų rapsų.
Jau šią žiemą Lietuvos vairuotojai į automobilio kuro baką pils dyzeliną su biodpriedais.
„Vartotojai gali būti ramūs, nes Lietuvoje pagaminti biodegalai yra itin kokybiški ir tinkami naudoti žiemos metu. Iki šiol Lietuvoje gaminami biodegalai eksportuojami į Skandinavijos šalis, kur oro sąlygos šaltuoju metu atšiauresnės nei Lietuvoje, be to, ten į maišomus degalus pilama didesnė biodegalų dalis. Automobiliai sklandžiai važiuoja, negirdime nusiskundimų“, – teigė J. Polujanskas.
Naudojant biodegalus, stiprinama energetinė Lietuvos nepriklausomybė, nes degalų gamybai importuojama mažiau naftos. Be to, šie biodegalai gaminami Lietuvoje, jų gamybai naudojama vietinė žaliava – taip sukuriama pridėtinė vertė žemės ūkiui ir visai šalies ekonomikai. Galiausiai, biodegalai į atmosferą išmeta 50-72 proc. mažiau anglies dvideginio nei degalai iš naftos.
Praktinis testas įrodė: nuogąstavimai nepagrįsti
Lietuvos Aukščiausiasis teismas pavasarį priėmė neskundžiamą sprendimą biodegalus rinkai tiekti ištisus metus, nedarant pertraukos žiemos laikotarpiu. J. Polujanskas pasakoja, kad Lietuvoje ruošiantis žieminių degalų su biodyzelinu vartojimui ištisus metus, buvo atliktas praktinis biodyzelino poveikio automobiliams tyrimas. Prieš trejus metus keturiose degalinėse visą žiemą buvo pilamas žieminis dyzelinas su įmaišyta RME dalimi.
„Vilniaus Gedimino technikos universiteto Inžinerijos katedros mokslininkų ir akredituotos tyrimų kompanijos atliktas praktinis RME poveikio automobiliams testas parodė, kad nėra skirtumo tarp įprastinio arktinio dyzelino ir dyzelino su biopriedu RME. Automobiliai užsivesdavo be keblumų, nors tą žiemą oro temperatūra buvo nukritusi ir iki 26 laipsnių šalčio, – pabrėžia Lietuvos biodegalų asociacijos narys. Žinodami, kad didžioji dalis komercinės paskirties transporto priemonių yra varomos dyzelinu, tyrime buvo testuojami ir 8 vilkikai. Keturi iš jų visą žiemą naudojo tik dyzeliną su RME komponentu, o kiti 4 – mineralinį dyzeliną be biodegalų priedo. Eksperimento pradžioje, dalyvaujant notarams, visų vilkikų kuro filtrai buvo užantspauduoti“, – apie tyrimo eigą pasakojo J. Polujanskas.
Eksperimento pabaigoje kuro filtrai buvo išimti ir palyginus gryną dyzeliną naudojusių vilkikų filtrus dyzeliną su naudojusių dyzeliną su biodegalų priedu ir, nepastebėta jokių skirtumų.
Biodegalų kokybės standartas – dar griežtesnis
Pasak Energetikos viceministro Ryčio Kėvelaičio, į dyzeliną maišomas RME atitinka visus aukščiausius ES reikalavimus. Be to, pernai biodegalų standartas Lietuvoje buvo dar labiau sugriežtintas numatant mažesnį monogliceridų kiekį, vandeningumo lygį, įvestas papildomas filtro blokavimo tendencijos rodiklis. Taip Lietuvos biodegalų standartas buvo priartintas prie tokias pačias arba dar atšiauresnes klimato sąlygas turinčių valstybių, pavyzdžiui Skandinavijos šalių.
Gruodžio mėnesį įsigalioja reikalavimas naudoti arktinį dyzeliną, o šiemet ir su biodyzelino dalimi. Arktinio dyzelino temperatūra turi atitikti mūsų šalies klimato sąlygas: pirmos klasės arktinio dyzelino ribinė filtravimosi temperatūra yra 26, antros klasės – net 32 laipsniai šalčio.
Lietuvos tikslas – didinti atsinaujinančių išteklių vartojimą
Siekiant sumažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai, jau 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. Tiesa, kol kas ši dalis siekia tik kiek daugiau nei 4,3 proc. – tai vienas mažiausių rodiklių tarp visų ES valstybių.
Anot J. Polujansko, turime ES priimto Žaliojo kurso svarbą, kur link juda Europos valstybės, siekdamos įgyvendinti teigiamus ir tvarius klimato pokyčius. „ES yra įsipareigojusi 2050 metais tapti neutrali klimato atžvilgiu. Taigi, galime imtis veiksmų tik 2049 metais ir bandyti įšokti į traukinį arba susivokti anksčiau ir jau dabar elgtis atsakingai, įgyvendinti aplinkosauginius susitarimus“, – sako J. Polujanskas.
Užsakymo nr.: PT_85470727